Naujas Tel Avivo universiteto tyrimas pateikia tvirtų įrodymų, kad vandenynuose esantis mikroplastikas gali surinkti toksiškas medžiagas vienoje vietoje ir taip jų toksiškumą padidinti 10 kartų.
„Šiame tyrime parodėme, kad net labai mažos aplinkos teršalų, kurie nėra toksiški žmonėms, koncentracijos, adsorbuotos mikroplastiko, tampa gerokai toksiškesnės“, – „Phys.org.“ sakė tyrimo bendraautorė dr. Ines Zucker iš Tel Avivo universiteto Mechanikos inžinerijos ir Porterio aplinkos ir žemės mokslų mokyklos.
Šį mėnesį žurnale „Chemosphere“ paskelbtas tyrimas padeda patvirtinti vieną iš pagrindinių problemų dėl vandenynų taršos plastiku. Tai yra, kad toksinai, kurie prilimpa prie plastikų, pateks į maisto grandinę ir bus suvartoti žmonių. Neseniai atliktas tyrimas parodė, kad trys ketvirtadaliai komerciniais tikslais žvejojamų rūšių buvo prarijusios plastiko. Vis dėlto tiksli rizika žmonių sveikatai liko neaiški.
Kad padėtų išsiaiškinti šią problemą, Izraelio tyrimų grupė modeliavo, kaip jūrinis mikroplastikas sąveikauja su triklozanu – antibiotiku ir priešgrybeliniu agentu, kuris 2016 m. buvo uždraustas tualeto reikmenyse JAV, kaip pranešė „Haaretz“. Jie nustatė, kad plastikai po oksidacijos absorbavo daugiau triklozano – aplinkos atmosferos poveikio pavyzdžiu, paaiškinta pranešime spaudai. Jie taip pat nustatė, kad triklozanu užteršti plastikai turėjo didesnį poveikį žmogaus ląstelėms nei triklozanas ar mikroplastikai atskirai.
„Pirmą kartą pristatome visą mikroplastiko gyvavimo ciklą: nuo patekimo į aplinką momento iki aplinkos teršalų adsorbcijos ir iki jų bendro toksiškumo žmonėms“, – tyrimo bendraautorius ir doktorantas Andrejus Eitanas Rubinas teigė pranešime spaudai.
Tyrimai buvo atlikti remiantis kitais naujausiais tyrimais, rodančiais, kad mikroplastikas daro neigiamą poveikį žmogaus ląstelėms. Kitas gruodžio mėn. atliktas tyrimas atskleidė, kad mikroplastikai gali nužudyti žmogaus ląsteles esant „aplinkai svarbioms“ koncentracijoms. Kiti tyrimai parodė, kad mikroplastikai gali pakeisti ląstelių formą, išskaidyti plaučių ląsteles ir patekti į pelių kraują ir smegenis. Tačiau šiame tyrime daugiausia dėmesio skiriama tam, kaip mikroplastikai sąveikauja su kitais toksinais ir sukelia žalą.
„Kai aplinkos teršalai adsorbuojasi į mikroplastiką, iš anksto pakrauta dalelė gali patekti į virškinamąjį traktą praryjant užterštą maistą ir vandenį. Ji išskiria toksinus arti virškinamojo trakto ląstelių, taip padidindama jų medžiagų toksiškumą“, – pranešime spaudai sakė dr. I. Zuckeris.
„Tai dar vienas skausmingas priminimas apie baisias jūrų ir sausumos aplinkos teršimo pavojingomis pramoninėmis atliekomis, kurios, deja, pastaraisiais dešimtmečiais buvo prisotintos plastiku, pasekmes“, – pridūrė jis.
