Stūkso kalnai drabužių

Tarptautinis naujienų kanalas „Aljazeera“ rašo, kad iki 59 tūkst. tonų drabužių, kurių negalima parduoti JAV ar Europoje, kasmet patenka į Ikikės uostą Alto Hospicio laisvojoje zonoje Čilės šiaurėje. Jie skirti perparduoti Lotynų Amerikoje, tačiau tik 20 tūkst. tonų iš tikrųjų pasiskirsto žemyne.

Tai, kas neparduota Santjage ir nėra nelegaliai išgabenama bei išvežama į kitas šalis, lieka laisvojoje zonoje. Niekas nėra atsakingas už šių atliekų tvarkymą ir niekas nemokės reikiamų tarifų, kad tas atliekas išvežtų, praneša „Aljazeera“.

Drabužiai Atakamos dykumoje

Deja, drabužiams biologiškai suirti gali prireikti šimtų metų. Komunaliniai sąvartynai nepriima tekstilės dėl joje esančių chemikalų, naudojamų jai nudažyti, todėl galiausiai iki 39 tūkst. tonų neparduotų ir nepageidaujamų drabužių kasmet sunkvežimiais nugabenama į sausiausią pasaulio dykumą. Čia jos kopos apklojamos išmestos tekstilės sluoksniais.

Franklinas Zepeda įkūrė kompaniją „Ecofibra“, siekdamas įveikti šią ekologinę katastrofą. Jo įmonė iš nebenaudojamų drabužių gamina izoliacines plokštes.

„Norėjau nustoti būti problema ir pradėti būti sprendimu“, – jis sakė naujienų agentūrai AFP apie įmonę, kurią sukūrė 2018 m.

Naudojami milžiniški vandens kiekiai

Greitoji mada smerkiama dėl įvairių priežasčių. Be to, kad šioje industrijoje dirba vaikai, o gamyklose, kuriose jie siuva drabužius, – siaubingos sąlygos, šis verslas reikalauja ir didelių gamtos resursų.

Greitoji mada naudoja nepaprastai daug vandens – maždaug 7500 litrų vienai porai džinsų, teigiama Jungtinių Tautų (JT) pranešime. Tai yra toks vandens kiekis, kurį vidutinis žmogus išgeria per septynerius metus. Iš viso Jungtinių Tautų prekybos ir plėtros konferencijos paskaičiavimais, mados pramonė kasmet sunaudoja maždaug 93 milijardus kubinių metrų vandens. Šio kiekio pakanka penkių milijonų žmonių troškuliui numalšinti.

Drabužiai Atakamos dykumoje

„Kai galvojame apie pramonės šakas, kurios daro žalingą poveikį aplinkai, į galvą gali ateiti gamyba, energetika, transportas ir net maisto gamyba“, – teigiama JT naujienų ataskaitoje. Tačiau manoma, kad mados pramonė yra antra labiausiai teršianti pramonė pasaulyje – iškart po naftos.

Teršia upes

Apskaičiuota, kad maždaug pusė milijono tonų mikropluošto kasmet patenka į vandenynus dėl greitosios mados ir drabužių skalbimo skalbimo mašina. Tai prilygsta 3 milijonams barelių naftos.

Kalbant apie klimato kaitą, drabužių gamyba kasmet išmeta 8–10 proc. pasaulio anglies dvideginio daugiau, daugiau nei visi tarptautiniai skrydžiai ir jūrų laivyba kartu, pranešė „Insider“ ir JT.

Gamyklos taip pat dažnai išmeta chemines medžiagas iš gamybos vietos į vietinius vandens kelius ir upes, paversdamos jas toksiškomis. Padėtis ypač bloga tokiose šalyse kaip Bangladešas ir Indonezija, kurios yra žinomos dėl pigių tekstilės gamybos centrų.

Drabužiai Atakamos dykumoje

„Mes vykdome hidrocidą ir sąmoningai žudome savo upes“, – apie situaciją sakė Indijos mokslo ir aplinkos centro generalinė direktorė Sunita Narain, praneša „Ecowatch“.

2017 m. dokumentiniame filme apie greitosios mados sukeltą vandens kelių taršą buvo nustatyta, kad raugyklos į vandens tiekimą Kanpūre (Indija) pila toksišką chromą. Tada cheminė medžiaga pateko į karvės pieną ir žemės ūkio produktus.

Neparduoti drabužiai dažniausiai deginami, užkasami arba sunkvežimiais vežami į Čilę. Pagal visus šiuos scenarijus drabužiuose esantys toksinai patenka į orą ir požeminius vandens kanalus, pranešė „Aljazeera“. Spalvos, blizgučiai ir kiti aksesuarai, dėl kurių drabužiai tampa madingi trumpą laiką, taip pat daro žalą aplinkai, nes cheminės medžiagos išsiplauna ir drabužiai nesuyra biologiškai.

Vartojimas auga

Pasaulio gyventojų vartotojiškumas nuolat auga. „McKinsey“ apskaičiavo, kad vidutinis vartotojas 2014 m. įsigijo 60 proc. daugiau drabužių nei 2000 m., pranešė „Insider“. Tai sutampa su drabužių gamybos padvigubėjimu 2004–2019 m., kurį nustatė Ellen McArthur fondas, priduriama naujienų pranešime.

Užuot keitus savo drabužius ir stilių pagal greitosios mados užgaidas, ekspertai ragina pristabdyti troškimą pirkti daugiau. Gamintojai taip pat raginami kurti gaminius, kurie turėtų tarnauti ilgiau ir būtų mažiau taršūs.

Drabužius visada galima taisyti ar kitaip atnaujinti, o prireikus vienai progai – pasiskolinti.