Kadangi Lietuva, kaip ir visa Europa iki 2050 m. turės įgyvendinti Žaliojo kurso įsipareigojimus, susijusius su nulinės taršos vizija (oro, vandens ir dirvožemio taršos sumažinimas iki lygio, kuris nebelaikomas kenksmingu sveikatai ir natūralioms ekosistemoms), natūralu, kad neišvengiamai turėsime ieškoti draugiškesnių gamtai alternatyvų arba išmokti sutikti Naujuosius metus ir kitas šventes be fejerverkų, ką kai kurios šalys (pvz. Lenkija) jau daro bent keletą metų, rašoma pranešime žiniasklaidai.

Lietuvoje fejerverkų šaudymas Naujųjų metų naktį vis dar įprastas ritualas, tačiau džiugu, kad jau ir mūsų šalyje yra keletas miestų (Vilnius, Alytus, Birštonas ir kt.), kurie šiuo klausimu gali pasigirti didesniu sąmoningumu, nes noriai ieško ir atranda /renkasi naujas tradicijas bei alternatyvas, kurios keičia įprastą naujametinį fejerverkų šou, tai yra, lazerius, dronus, ar vaizdo projekcijas ant pastatų ir jų kuriamus efektus.

Fejerverkų sukuriamas vaizdas, neabejotinai, vertas pagyrų, tačiau, deja, bet tik vaizdas. Šiaulių regiono atliekų tvarkymo centras įspėja, kad iššauti fejerverkai yra labai pavojingi žmogaus sveikatai, nes sprogimo metu ore paskleidžiamas iki 10 kartų didesnis pavojingų teršalų ir sunkiųjų metalų kiekis, o likusios nesudegusios fejerverkų dalelytės nusėda ant žemės paviršiaus ir patenka į paviršinius arba gruntinius vandenis.

Foto: Shutterstock


Ką tai reiškia? Tai reiškia, kad pasidžiaugę keletą minučių trukusiu gražiu reginiu mes užteršiame ne tik gamtą, bet ir savo kūną. Sakysite, kad taip negali būti? Tuomet įsivaizduokite, kad su kiekvienu fejerverko uždegimu Jūs uždegate ir žemę, esančią Jums po kojomis ir Jums pradeda svilti padai. Ar degtumėte fejerverkus ir toliau, jei jaustumėte tiesioginę grėsmę savo sveikatai? Turbūt ne...

O ką jau bekalbėti apie kitus šios laikinos euforijos padarinius, tokius kaip nuo fejerverkų skleidžiamo garso besiblaškantys ir net iš išgasčio gaištantys laukiniai bei naminiai gyvūnai, įvairūs žmogaus kūno sužalojimai ar kylantys gaisrai, jei su fejerverkais elgiamasi neatsakingai.

Be abejo, yra ir dar viena negražioji fejerverkų pusė – tai po iššovimo likusios atliekos, kurias dažniausiai žmonės palieka kiurksoti ten kur pakliūva, o realiai tokias atliekas, laikantis visų saugumo reikalavimų, derėtų susirinkti ir atitinkamai išrūšiuoti: jeigu tai kartoninės dėžės – suspaustas mesti į popieriaus konteinerį, jeigu medinės – į plastiko.

Tačiau tai galioja tik tvarkingai iššovusių ir kokybiškų fejerverkų pakuotėms. Jei taip atsitiko, kad fejerverkas buvo nekokybiškas ir neiššovė, jokiu būdu nemeskite tokio fejerverko iš karto į konteinerį, nes jis lyg tiksinti bomba – pakliuvęs į rūšiavimo įrenginius, gali sprogti, sužaloti žmones ir sukelti gaisrą. Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas prie VRM informuoja, kad jei pirotechnikos gaminys neiššovė ar neužsidegė, tokį gaminį reikia panardinti į vandenį, įdėti į maišelį ir išmesti į šiukšlių konteinerį ir jokiu būdu nebandyti jo uždegti dar kartą.

Mielieji, sutikime Naujuosius 2022-uosius metus tvariai! Atsisakykime fejerverkų daromos žalos ir taršos gamtai bei aplinkai.