1. Atsakingai rinktis maistą
Jei pirksite maistą iš vietinių ūkių, jis ne tik bus šviežesnis, bet ir padėsite išvengti nereikalingo iškastinio kuro naudojimo bei perteklinių pakuočių, kurių prireiktų produktus gabenant iš kitų šalių.
Maistas, kuriam reikia nukeliauti tūkstančius kilometrų, kad pasiektų jūsų stalą, dėl kelionių lėktuvu, laivais ir sunkvežimiais turi didelį anglies pėdsaką. Pirkdami vietoje, ne tik sumažinsite šį poveikį, bet ir paremsite vietinius ūkininkus.
Norint prisidėti prie planetos išsaugojimo derėtų mažinti ir mėsos suvartojimą. Galvijų auginimui sunaudojama daug vandens, taip pat atrajodami žolę ir kartu su mėšlu jie išskiria didelius kiekius metano, kuris mūsų planetą šildo net 25 kartus labiau nei anglies dioksidas.
Planuokite dienos meniu ir sudarykite pirkinių sąrašą kai einate į parduotuvę. Taip įsigysite tik tai, kad būtina, o pagamintas maistas bus suvartotas užuot keliavęs į šiukšlių dėžę. Maisto švaistymas laikomas itin didele šiuolaikinio pasaulio problema.
Rinkitės produktus, kurie auginami natūraliai, nekenkiant aplinkai, gyvuliams užtikrinamos geros gyvenimo sąlygos, o ūkininkai dorai moka mokesčius.
2. Tausoti vandenį
Didėjant gyventojų skaičiui pasaulyje, vandens suvartojimas ir paklausa yra didesnė nei kada nors anksčiau. Nors Lietuvoje yra pakankamai gėlo požeminio vandens, dėl klimato kaitos ir taršos jo ištekliams ateityje kyla nemažai grėsmių, o kai kurie mokslininkai mano, kad jo stygius ateityje gali iššaukti net karinius konfliktus.
Kai tik galite, kaupkite ir naudokite lietaus vandenį, drabužius dėvėkite ir rankšluosčius naudokite daugiau nei vieną kartą, skalbimo mašiną junkite tik kai ji pripildyta sklidinai, maudykitės po dušu užuot prisileidę pilną vonią ir nepalikite bėgančio čiaupo kol valotės dantis.
3. Mažiau pirkti
Kad turi per daug daiktų galėtų pasakyti kiekvienas, kuris kada nors kraustėsi iš vienų namų į kitus ar darė remontą. O štai mados ekspertai sako, kad žmonės dėvi tik keletą mėgstamų drabužių, todėl daugelis jų tuščiai kabo spintoje.
Norint gyventi tvariau, rekomenduojama atsisakyti greitosios mados prekių, kurios trumpai tarnauja, ir verčiau rinktis vietinės gamybos kokybiškus drabužius, kuriuos bus galima dėvėti ilgiau ir dažniau. Vienas geriausių būdų suprasti, kiek iš tiesų daiktas ar drabužis kainuoja – jo kainą padalinti iš tiek kartų, kiek jis buvo panaudotas.
Taigi proginiai drabužiai, kuriuos pirkote vienam kartui, bet mokėjote brangiai iš tiesų niekada neatsipirks. Geriausia, jei ko nors reikia tik vienai progai, – pasiskolinti ar išsinuomoti.
Mažiau pirkti padės ir keli paprasti patarimai. Pavyzdžiui, jei įsigyjate naują rūbą, jis turėtų derėti bent prie kelių jau kabančių jūsų spintoje. Taip pat patariama daugiau dėmesio skirti drabužiams, kurie yra arčiau veido – megztiniams, marškiniams ir kt. Juos kiti žmonės pastebi kur kas dažniau nei kelnes ar sijoną. Taip pat geras patarimas – stengtis pirkti klasikinių modelių ir spalvų drabužius, kurie niekada neišeina iš mados, o kaskart atsinaujinti jau turimus drabužių derinius padės aksesuarai.
Nereikalingus daiktus ir rūbus galima paaukoti, perdovanoti ar parduoti tam skirtose interneto platformose bei socialiniuose tinkluose. Senus drabužius priima ir kai kurios parduotuvės, gyvūnų prieglaudos, taip pat juos galima išmesti į tekstilei skirtus konteinerius ar iš jų pagaminti kažką naujo.
4. Rinktis alternatyvų transportą
Vis populiaresni tampa elektromobiliai, taip pat daugelis žmonių trumpesnei kelionei renkasi dviratį ar paspirtuką, vyksta autobusu ar traukiniu, keliauja pėsčiomis. Visi šie būdai padeda sumažinti anglies dioksido išmetimų kiekį. Jei vis dėlto vykstate į darbą automobiliu, galbūt verta pakeliui prigriebti ir kelis kolegas, taip gatvėse sumažinsite mašinų srautą ir be abejo prisidėsite prie švaresnio oro. Jei yra galimybė rinkitės dirbti iš namų.
5. Tausoti energiją namuose
Žinoma, kad renovavus senus namus sunaudojama kur mažiau energijos, tačiau yra ir dar paprastesnių būdų gyventi tvariau. Pavyzdžiui, jei išeinate iš namų, išjunkite visus elektros prietaisus iš elektros lizdų, taip pat ir prailgintuvus, užsukite šildymą, išjunkite visas šviesas.
Šilumą namie padės sulaikyti ir sandarūs langai, o apšvietimui rinkitės elektrą taupančias lemputes. Jei dirbate iš namų, jūsų darbo stalas turėtų stovėti arti lango, kad galėtume gauti kuo daugiau dienos šviesos. Įdomu tai, kad ant lempų nusėdusios dulkės taip pat menkina apšvietimą, todėl reguliariai jas valykite.
6. Vengti plastiko
Vis daugiau žmonių supranta, kad plastiko maišeliai parduotuvėje nėra naudingi nei gamtai, nei žmogui. Jeigu produktas jau supakuotas, jo dėti į papildomą pakuotę tikrai neverta, o, pavyzdžiui, kelių skirtingų rūšių vaisius tikrai galima krauti ir į vieną, o ne atskirus maišelius. Vis dėlto geriausia išeitis – turėti savo iš namų atsineštų medžiaginių maišelių, kuriuos galima naudoti daug kartų.
Taršos plastiku problema išties milžiniška. Mikroplastikas jau randamas ne tik vandens gyvūnų skrandžiuose, paplūdimio smėlyje, bet ir ore ir net žmonių žarnyne.
Plastikiniai vandens buteliai taip pat tampa atgyvena – vis daugiau žmonių naudoja daugkartines gertuves ir geriamojo vandens prisipildo iš čiaupo. Jei tokios neturite, galbūt verta apie tai pagalvoti.
7. Rūšiuoti ir rūšiuoti geriau
Šiandien atliekų tvarkymo infrastruktūra išvystyta tiek, kad žmonės galėtų rūšiuoti. Žinoma, kartais tam prireikia kiek daugiau pastangų.
Pavyzdžiui, senus baldus, padangas ar pavojingas atliekas reikia nuvežti į didelių gabaritų atliekų surinkimo aikšteles, depozito ženklu pažymėtas pakuotes – priduoti taromatuose, elektronines atliekas priduoti jų tvarkytojams, tekstilę – mesti į tekstilės konteinerius, o namie susidariusį plastiką, stiklą ir popierių – išrūšiuoti. Vis dėlto palyginus su nauda aplinkai, o tai reiškia ir mums patiems, šios pastangos yra tikrai nedidelės.
