Pavojingesnis už anglies dioksidą
Metano dujos susidaro daugiausiai iš bakterijų, kurios minta organinėmis medžiagomis, kai trūksta deguonies. Dalis šių dujų susidaro natūraliai – jų pagamina pelkės, vandenynai ir vabzdžiai – termitai. Tačiau kur kas daugiau jų į atmosferą išsiskiria dėl žmonių veiklos: kasant iškastines dujas ir jas deginant, auginant ryžius, užsiimant gyvulininkyste bei užkasant atliekas, mat stingant deguonies organinės medžiagos ima pūti.
Spalio 25 dieną Jungtinės Tautos (JT) pranešė, kad šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD) koncentracija pernai pasiekė naują rekordinį lygį.
JT Pasaulio meteorologijos organizacijos (PMO) ataskaitoje „Greenhouse Gas Bulletin“ teigiama, kad vėliausias išmatuotas ŠESD koncentracijos metinis padidėjimas 2020 m. buvo didesnis už 2011–2020 metų vidurkį ir ši tendencija tęsiasi ir 2021 metais. Organizacija teigia, kad kol ŠESD kiekis atmosferoje augs, tol didės ir vidutinė pasaulio temperatūra.
„Esant dabartiniam šiltnamio efektą sukeliančių dujų koncentracijos didėjimui pamatysime, kad šio šimtmečio pabaigoje temperatūros padidėjimas smarkiai viršys Paryžiaus sutarties tikslus apriboti atšilimą 1,5–2 Celsijaus laipsniais, palyginus su laikotarpiu iki pramonės revoliucijos“, – sakė PMO vadovas Petteri Taalasas.
Tiesa, pranešime didžiausias dėmesys buvo skirtas anglies dioksidui. Vis dėlto Aplinkos ministerijos (AM) Klimato politikos grupės patarėja Jolanta Merkelienė sako, kad metano visuotinio atšilimo potencialas yra net 25 kartus didesnis. Kitaip tariant, viena į orą patekusi metano dujų tona daro 25 kartus didesnį poveikį formuojant šiltnamio efektą nei viena tona anglies dioksido.
Anot jos, ŠESD vienos nuo kitų skiriasi savo gebėjimu sugerti Žemės spinduliuotę bei išsilaikymo atmosferoje trukme. Visuotinio atšilimo potencialas skaičiuojamas atsižvelgiant į abi šias savybes.
„Išsilaikymo trukmė yra laikas, per kurį į atmosferą dėl antropogeninio poveikio patekę teršalai iš jos pašalinami cheminių virsmų metu arba sugeriami. Nors metanas iš atmosferos pasišalina greičiau negu anglies dioksidas, jis sugeria daug daugiau Žemės paviršiaus spinduliuotės. Kitos šiltnamio efektą sukeliančios dujos, pavyzdžiui, azoto suboksidas (N2O), fluorintos (HFC, PFC ir kt.) ŠESD pasižymi dar didesniu globalaus atšilimo potencialu“, – sako ji.
Didžiausi kiekiai – žemės ūkio ir atliekų sektoriuose
Metano dujų kiekis, patenkantis į atmosferą, priklauso nuo konkrečios veiklos. Daugiausiai – apie 33 proc. – jo į aplinką patenka išgaunant, transportuojant, perdirbant ir deginant iškastinės kilmės kurą.
Taip pat dideli kiekiai metano išsiskiria plėtojant gyvulininkystę. Gyvuliams atrajojant žolę bei dėl susikaupiančio mėšlo išsiskiria 27 proc. šių dujų.
9 proc. metano į atmosferą patenka auginant ryžius, kai laukuose pūva organinės medžiagos, apie 16 proc. – pūvant organinėms atliekoms sąvartynuose, dar 11 proc. – deginant biomasę. Nemažai metano į aplinką patenka sausinant pelkes ar tirpstant nuolatiniam įšalui.
Remiantis Nacionalinės ŠESD apskaitos duomenimis, Lietuvoje 2019 m. į atmosferą buvo išmesta 20, 4 mln. tonų ŠESD. Jų sudėtyje daugiausiai buvo anglies dioksido, kurio kiekis sudarė 68,4 proc., metano – 14,5 proc., azoto suboksido – 14,3 proc., fluorintų dujų – 2,8 proc. nuo bendro Lietuvos ŠESD kiekio.
Metano Lietuvoje daugiausiai susidarė žemės ūkio (58,1 proc.) ir atliekų (25,6 proc.), kiek mažiau – energetikos sektoriuje (16,3 proc.).
J. Merkelienė teigia, kad žemės ūkio sektoriuje metano emisijos išskiriamos būtent gyvulininkystės sektoriuje – dėl gyvulių žarnyno fermentacijos procesų (atrajojimo) išskiriami 86 proc., o su gyvulių mėšlu – 14 proc šių dujų.
Vis tik ji sako, kad metano emisijos Lietuvoje nuolat mažėja – nuo 2005 m. iki 2019 m. jos sumažėjo 24 proc.: 15 proc. mažiau išskiria gyvulininkystė, o 46 proc. mažiau – atliekų sektorius.
Įsipareigoja mažinti dar labiau
Pagal Paryžiaus susitarimą, Lietuva įsipareigojo bendrai su ES ir jos valstybėmis narėmis 2021–2030 m. laikotarpiu mažiausiai 55 proc. sumažinti išmetamų ŠESD kiekį, lyginant su 1990 m.
J. Merkelienė aiškina, kad šio tikslo bus siekiama ES apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemoje dalyvaujančiuose sektoriuose (kuro deginantys įrenginiai virš 20 MW ir chemijos pramonė) ES valstybėms narėms bendrai išmetamųjų ŠESD kiekį sumažinant 61 proc., o štai minėtoje sistemoje nedalyvaujančiuose sektoriuose (žemės ūkis, transportas, atliekų tvarkymas, pastatai ir kt.) sumažinti 40 proc. ES lygiu, palyginti su 2005 m., taip pat nustatant privalomus tikslus atskiroms ES valstybėms narėms.
Lietuva iki 2030 m. privalės 9 proc., o pagal naujausią ES pasiūlymą – 21 proc. sumažinti ŠESD kiekį palyginti su 2005 m. ES apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemoje nedalyvaujančiuose sektoriuose.
„Pagrindiniame Lietuvos klimato politikos strateginiame dokumente – Nacionalinėje klimato kaitos valdymo darbotvarkėje nustatyti trumpalaikiai (iki 2030 m.), vidutinės trukmės (iki 2040 m.) ir ilgalaikiai (iki 2050 m.) klimato kaitos švelninimo ir prisitaikymo prie klimato kaitos tikslai ir uždaviniai skirtingiems sektoriams. Numatoma pasiekti šalies ekonomikos neutralumą klimatui, užtikrinti šalies ūkio sektorių ir ekosistemų atsparumą klimato kaitos keliamiems aplinkos pokyčiams. Taikant darnų finansavimą ir investavimą, ketinama plėtoti mažo anglies dioksido kiekio, konkurencingą, socialiai teisingą ekonomiką, kurti naujas „žaliąsias“ darbo vietas, diegti ekoinovacijas.
Ketinama padidinti energijos gamybos ir vartojimo efektyvumą, naudoti daugiau atsinaujinančių energijos išteklių visuose šalies ekonomikos sektoriuose. Ilgalaikiame (iki 2050 m.) plane numatoma 100 proc. sumažinti išmetamųjų ŠESD kiekį, palyginti su 1990 metais“, – sako AM Klimato politikos grupės patarėja.
Numatyta, kaip kovos su taršiausiais sektoriais
Siekiant iki 2030 m. išmetamų ŠESD kiekį žemės ūkio sektoriuje sumažinti ne mažiau kaip 11 proc., palyginti su 2005 m., Nacionalinės klimato kaitos valdymo darbotvarkėje numatyta diegti inovatyvias technologijas, plėtoti tvarų ūkininkavimą, didinti pridėtinę vertę visose žemės ūkio šakose, taip pat įsipareigojama užtikrinti taupų, ekonomiškai efektyvų ir aplinkai nekenksmingą trąšų naudojimą ir ne mažiau kaip 15 proc. sumažinti azotinių mineralinių trąšų naudojimą žemės ūkyje, palyginti su 2020 m.
Darbotvarkėje minima, kad reikia skatinti inovatyvias, taršą mažinančias gyvulininkystės, galvijų šėrimo technologijas ir praktiką, skaitmenizavimą gyvulininkystės ūkiuose, vykdyti produktyvumo tyrimus. Siekiant mažinti išmetamo metano, azoto suboksido ir amoniako kiekį gyvulininkystėje, didinti mėšlo ir srutų tvarkymo tvarumą, pasiekti, kad tvariai būtų tvarkoma ne mažiau kaip 70 proc. susidarančio mėšlo ir srutų kiekio.
Numatyta, kad reikia įgyvendinti priemones, mažinančias tiesioginį ir netiesioginį azoto junginių išsiskyrimą į aplinką dėl žemės ūkio veiklos, padvigubinti ekologinio ūkininkavimo plotą, palyginti su 2020 m. bei pasiekti, kad 50 proc. kiaulių ir galvijų mėšlo būtų naudojama biodujoms gaminti.
Taip pat numatoma skatinti naudoti moksliškai pagrįstus saugius alternatyvius būdus apsaugoti derlių nuo kenkėjų ir ligų, mažinant cheminių pesticidų ir plečiant integruotos kenkėjų kontrolės sistemą, maisto produktų tiekimo grandinę priartinti prie vartotojų, skatinti urbanizuotų vietovių žemės ūkį, siekiant mažinti transportavimo poreikį ir atstumus.
Vėliausiai iki 2025 m. turi būti sukurta ir pradėta taikyti ŠESD apskaitos sistema ūkių lygiu, o iki 2040 m. numatyta atsisakyti iškastinio kuro naudojimo žemės ūkio sektoriuje.
Nemažiau veiksmų turi būti padaryta ir atliekų sektoriuje norint ŠESD išmetimus sumažinti bent 65 proc.
Nacionalinės klimato kaitos valdymo darbotvarkėje numatyta spręsti maisto švaistymo problemą, siekti 50 proc. sumažinti vienam gyventojui tenkančių maisto atliekų kiekį (2019 m. – 41 kg), taip pat pasiekti, kad sąvartynuose šalinamų komunalinių atliekų dalis sudarytų ne daugiau kaip 5 proc. susidarančių komunalinių atliekų svorio, o ne mažiau kaip 70 proc. visų pakuočių atliekų (pagal svorį) būtų perdirbama.
Numatyta pakartotinai panaudoti ir perdirbti ne mažiau kaip 60 proc. komunalinių atliekų, iki 2025 m. pasiekti, kad antrinių žaliavų panaudojimo (žiediškumo) indekso reikšmė būtų ne mažesnė už ES vidurkį (2019 m. – 11,9). Iki 2035 m. ketinama padidinti pakartotinai naudoti paruošiamų ir perdirbamų komunalinių atliekų kiekį, kad jos sudarytų ne mažiau kaip 65 proc. atliekų pagal svorį. Iki 2050 m. nustatytas ir tikslas pasiekti, kad antrinių žaliavų panaudojimo (žiediškumo) indekso reikšmė būtų 100.
Mažinti metano dujų susidarymą sąvartynuose padės šiuo metu įgyvendinama maisto rūšiavimo sistema. AM parengtame Valstybiniame atliekų prevencijos ir tvarkymo 2021–2027 m. plano projekte numatytos užduotys regionams iki 2023-iųjų pabaigos įdiegti maisto ir virtuvės atliekų rūšiuojamąjį surinkimą.
2022 metų pradžioje maisto atliekų rūšiavimo konteineriais ketinama aprūpinti 200 tūkst. šalies namų ūkių. AM skelbia, kad tam bus skirta daugiau kaip 6 mln. eurų. Nuo 2024 m. biologines (maisto ir žaliąsias) atliekas reikės rinkti atskirai arba kompostuoti susidarymo vietoje, taigi maisto likučių nebebus galima maišyti su komunalinėmis atliekomis. Tiesa, nuo 2018 m. tai jau daro Alytaus regionas. Jis buvo pirmasis pradėjęs naująją praktiką.
Skaičiuojama, kad Lietuvoje maisto atliekų kiekis mišriame komunalinių atliekų sraute sudaro apie 15 proc., o vienam šalies gyventojui vidutiniškai tenka 41 kg maisto atliekų per vienerius metus.
Seimas taip pat yra pritaręs AM siūlymui nuo 2023 metų sąvartynų mokestį didinti 5 kartus, taigi dabar jis sieks 50 eurų. Taip siekiama, kad per 8 metus sąvartynuose tebūtų šalinama 5 proc. atliekų.
Anksčiau Lietuvoje veikė net 800 sąvartynų, šiuo metu likę 11. Didžiausias yra Vilniaus regiono Kazokiškių sąvartynas, antroje vietoje – Panevėžio, trečioje – Lapių (Kaunas) sąvartynai. Taip pat šiuo metu veikia Klaipėdos, Šiaulių, Alytaus, Telšių, Marijampolės, Utenos, Tauragės, Zabieliškio sąvartynai.
Šiemet sąvartynų mokestis iki 15 eurų didės ir kaimyninėse šalyse: Lenkijoje jis siekia 60 eurų, Latvijoje – 65 eurus, o Estijoje pakils iki 90-ies eurų.
Glazge priimti svarbūs sprendimai
Šiemet Glazgo klimato kaitos konferencijoje (COP26) šalys patvirtino vieningą politinį pareiškimą – Glazgo klimato paktą.
J. Merkelienė paaiškina, kad Glazgo klimato paktas yra trijų horizontalių sprendimų paketas, kuriame nustatyta siekti 1,5 laipsnio Celsijaus tikslo pagal naujausias mokslo žinias, įsipareigojimas kasmet specialioje sintezės ataskaitoje vertinti nacionalinių įpareigojančių veiksmų užmojų pakankamumą bei peržiūrėti užmojus kasmetiniuose ministrų dialoguose dėl veiksmų iki 2030 m.
Šalys, kurios dar nėra pateikusios atnaujintų nacionalinių įpareigojančių veiksmų, paragintos tai padaryti iki 2022 m. Pirmą kartą įtrauktos nuostatos dėl laipsniško neeksploatuojamos anglies naudojimo mažinimo ir neefektyvių subsidijų iškastiniam kurui atsisakymo.
Į Glazgo klimato paktą įtrauktas pasaulinis švelninimo tikslas iki 2030 m. sumažinti CO2 išmetimus 45 proc., lyginant su 2010 m., bei raginimas sumažinti metano ir kitų ŠESD išmetamą kiekį. Didelis dėmesys skirtas prisitaikymui ir finansavimui, įtrauktos nuostatos dėl žalos ir netekčių, taip pat nustatytas raginimas kuo skubiau pasiekti 100 mlrd. USD kasmetinio klimato finansavimo besivystančioms šalims tikslą, ir pratęsti derybas dėl naujo, didesnio ilgalaikio klimato finansavimo tikslo po 2025 m.
Glazgo klimato kaitos konferencijoje daugiau kaip 100 pasaulio valstybių pasirašė ir Metano mažinimo deklaraciją. Ja įsipareigojama iki 2030 m. pasauliniu lygmeniu siekti sumažinti antropogeninį metano išmetimą visuose sektoriuose bent 30 proc. žemiau 2020 m. lygio.
Taip pat įsipareigojama imtis priemonių nacionaliniu lygmeniu, daugiausia dėmesio skiriant standartams, kad būtų pasiektas kuo didesnis metano išmetimų sumažinimas energetikos ir atliekų sektoriuose, taip pat žemės ūkyje skatinti technologines naujoves, paskatas ir glaudesnę partnerystę su ūkininkais.
