Pasak „Žiedinės ekonomikos“ vadovo Domanto Tracevičiaus, degalų rinkos monopolininkė „Orlen Lietuva“ viešai internete skelbia didmena parduodamas degalų rūšis ir jų kainas. Nuo gruodžio pradžios šiame kainoraštyje skelbiamos dyzelino tik su HVO biopriedu kainos. HVO biopriedas gaminamas iš palmių aliejaus šalutinio produkto PFAD (ang. palm fatty acid distillate).

Kadangi „Orlen Lietuva“ tiekia degalus visiems Lietuvos degalinių tinklams (išskyrus „Neste Lietuva“, kuri taip pat prekiauja dyzelinu su palmių aliejumi), tai reiškia, kad visose šalies degalinėse parduodamas dyzelinas – tik su palmių aliejaus produktais.

„Tenka apgailestauti, bet šią žiemą Lietuvos dyzelinių automobilių, kurių Lietuvoje yra įregistruota daugiau nei 1 mln., vairuotojai ne savo noru tapo aplinkai kenksmingo palmių aliejaus vartotojais. Tai yra nepateisinama, nes vairuotojai nėra informuojami degalinėse, iš kokios žaliavos yra pagaminti jų perkami degalai. Be to, nėra kito pasirinkimo, nes dyzelinu su kitos rūšies biopriedais šią žiemą nėra prekiaujama“, – pabrėžė D. Tracevičius.

Domantas Tracevičius

Aplinkosaugininkas atkreipia dėmesį, kad ES valstybės vis labiau atsiriboja nuo netvarių žaliavų, kurių gamyba skatina beatodairišką atogrąžų miškų naikinimą. Lietuvos deleguotas eurokomisaras Virginijus Sinkevičius lapkričio mėnesį pristatė planą, kurio tikslas apsaugoti pasaulio miškus, apribojant netvariai išaugintų ir pagamintų produktų importą. Tarp žaliavų minimas ir palmių aliejus, nes alyvpalmių plantacijoms jau iškirsta daugiau nei 27 mln. hektarų atogrąžų miško, daugiausiai Indonezijoje ir Malaizijoje. Iki 2030 metų užkirsti kelią globaliam miškų naikinimui pasaulio šalių lyderiai įsipareigojo ir Glazge vykusioje COP 26 konferencijoje.

„Europoje matome stiprėjančią politinę valią mažinti palmių aliejaus ir jo produktų naudojimą, vis daugiau ES šalių priima įstatymus, kurie riboja palmių aliejaus panaudojimą degalams. Deja, Lietuva eina priešingu keliu – esame valstybė, kurioje palmių aliejaus vartojimas šią žiemą reikšmingai išaugo. Atsakomybę už tai turėtų prisiimti Lietuvos politikai ir valstybės institucijos“, – sakė D. Tracevičius.

Organizacija „Žiedinė ekonomika“ išsiuntė laišką eurokomisarui D. Sinkevičiui, su prašymu įvertinti situaciją Lietuvoje dėl išaugusio palmių aliejaus naudojimo degaluose.

Apie palmių aliejaus žalą aplinkai

Alyvpalmių plantacijos dengia jau daugiau nei 27 mln. ha žemės ploto, kuriuose kažkada buvo atogrąžų miškai. Tokia teritorija lygi Naujosios Zelandijos plotui. Norint labiau praplėsti plantacijas, kertamos ne tik džiunglės, bet ir sausinami durpynai – dėl šios priežasties didėja šiltnamio dujų koncentracija ir daugėja pavojingų gaisrų.

Visoms išlikusioms orangutanų rūšims gresia išnykimas dėl žmonių naikinamų miškų. 2016 m. pasaulyje laisvėje gyveno apie 100 000 orangutanų, o tuo tarpu 1973 m. jų buvo apie 288 500. Jeigu ir toliau bus kertami Borneo ir Sumatros miškai, manoma kad 2025 m. orangutangų gali sumažėti iki 47 000 individų.

Net 50 proc., produktų esančių prekybos centruose sudėtyje turi palmių aliejaus. Kasdien suvartojant produktų, kuriuose yra bent 5 gramai palmių aliejaus širdies ir kraujagyslių ligų rizika padidėja net 25 proc. Aukštoje temperatūroje perdirbamas palmių aliejus išsiskiria organizmui pavojingus kancerogenus.

Eksportui į ES skirto alyvpalmių aliejaus gamyba susijusi su beveik 1 mln. hektarų atogrąžų miškų iškirtimu. 53 proc. ES importuojamo aliejaus naudojama biodegalų gamyboje.