Daugialypis poveikis
Įtaką miestų mikroklimatui turi daugybė veiksnių. Asfalto danga didelėse automobilių parkavimo aikštelėse vasarą tampa lyg saulės įkaitinamu radiatoriumi. Tačiau žalieji plotai bei natūralios šlapynės sumažina kaitros poveikį ir temperatūros kaitą.
Neatsitiktinai miestuose sprendžiant klimato kaitos iššūkius vis dažniau atsigręžiama į „minkštuosius“ aplinkosaugos projektus. Jiems įgyvendinti nereikia ypač didelių finansų, o nauda miestų aplinkai – akivaizdi. Vieni tokių projektų – tai dirbtinės pelkės arba šlapynės, į kurias surenkamas paviršinis kritulių vanduo.
Tokių šlapynių yra ir Europos miestuose, jų gausu Londone. Žvelgiant iš šalies jos atrodo kaip natūralia augmenija apaugusios teritorijos ar negilūs vandens telkiniai, o iš tiesų neretai tai atstoja dalį vandens tvarkymo sistemų.
Išvalo vandens teršalus
Vilniuje liūtys dažnai užtvindo gatves taip, kad jos tampa neįveikiamos automobiliams, o dėl tuo metu viršytų lietaus vandens surinkimo sistemos pajėgumų, dalis neišvalytų kritulių patenka ir į natūralius vandens telkinius: Nerį, Vilnią, tvenkinius, ežerus.
Paviršinio vandens suneštos organinės ar biogeninės medžiagos, naftos produktai, sunkieji metalai ir kiti teršalai yra pavojingi ekosistemoms – vandens augalams bei gyvūnams jie gali būti kenksmingi.
Įprasta, kad surinktą paviršinį vandenį vandentvarkos įmonės išvalo dar miesto teritorijoje. Tačiau liūčių metu ne visi inžineriniai tinklai susitvarko su apkrova, todėl dalis teršalų, gali patekti į upes, jų nespėjus išvalyti. Užtat ir ieškoma būdų, kaip miestuose papildomai surinkti lietaus vandenį, siekiant sumažinti tinklų apkrovimą ir gamtos teršimą. Viena iš priemonių mieste gali tapti šlapynės.
Veikdamos kaip natūralus filtras, jos absorbuoja vandenyje ištirpusias kenksmingas medžiagas ir valo lietaus vandenį.
Tinka ne kiekviena teritorija
„Miestuose natūralių šlapynių – periodiškai arba nuolatos vandeniu užliejamų teritorijų, nėra gausu, bet jų poreikis yra didelis. Todėl jų veikimo principai gali būti pritaikyti ar atkartoti rengiant viešųjų miesto erdvių projektus.
Dirbtinėse šlapynėse susikaupia perteklinis lietaus vanduo, kuris pamažu susigeria į žemę“, – apie tai, kaip veikia natūrali liūčių vandens surinkimo sistema, paaiškino savivaldybės įmonės „Vilniaus planas“ architektas Paulius Jonys.
Šios įmonės specialistai jau daugiau nei prieš dešimtmetį Vilniaus miesto teritorijų planavimo dokumentuose numatė ir šlapynių – natūralios vandens infiltracijos vietas. Tačiau tik pastaruoju metu šlapynės tampa populiaresnės atsižvelgiant į klimato kaitos stabdymo poreikį. Šlapynės įrengiamos ir šiuo metu įgyvendinamuose projektuose – Neries krantinėse, Vingrių šaltinių skvere bei Perkūnkiemio viešojoje erdvėje.
Vis dėlto dirbtinėms šlapynėms suformuoti tinka ne bet kokios miesto vietos. Prieš numatant šiuos sprendimus viešųjų erdvių projektuose, būtina visapusiškai įvertinti ir projektuojamos teritorijos, ir greta esančių teritorijų ypatumus.
„Bet kur įkurti šlapynių negalima. Rengiant miestų erdvių formavimo projektus svarbu įvertinti jų gamtinius ypatumus, atsižvelgti į aplinkinį urbanistinį kontekstą, jo kultūrinę vertę. Tokiu būdu gali būti parinkti teisingiausi estetiniai ir techniniai sprendimai, teikiantys naudą ne tik žmonėms, bet ir gamtai, kartu leidžiantys švelninti klimato kaitos poveikį“, – teigia SĮ „Vilniaus planas“ architektė Eglė Biretienė.
Visapusiška nauda gamtai
Dirbtinai suformuota šlapynė – tai dar ne viskas. Kita užduotis kuriant miestuose žaliąsias erdves – pasirūpinti bioįvairove.
„Šlapyne gali tapti ir paprasta pieva, kurioje laikinai kauptųsi liūties vanduo, o šalia gatvių suformuoti ir įvairiai apželdinti vandens latakai gali tarnauti kaip natūralūs filtrai, kur prieš susigeriant į gilesnius grunto sluoksnius lietaus vanduo būtų biologiškai išvalomas. Gyvenamųjų zonų žaliosiose erdvėse taip pat gali būti formuojamos seklios, tankiai apželdintos įdubos su pastoviai ar laikinai stovinčiu vandeniu. Visos šios erdvės, sudarius sąlygas jose kurtis augalų, gyvūnų ir mikroorganizmų biologinei įvairovei, galėtų teikti papildomas ekosistemines naudas“, – paaiškino „Vilniaus plano“ geografė Vida Bujauskienė.
Šlapynės, kaip ir kiti Vilniaus miesto viešosiose erdvėse siūlomi žalieji sprendimai, gali sušvelninti klimato kaitos keliamų iššūkių neigiamą poveikį bei sukurti gyventojams patrauklią aplinką.
