Šį ketvirtadienį daugiau nei tūkstantis Lietuvos įmonių stebėjo didžiausios pakuočių atliekų tvarkymo organizacijos „Žaliasis taškas“ inicijuotą praktinę konferenciją „Pakuotės DNR. Vakar. Šiandien. Rytoj“, kurioje verslo atstovai bei ekspertai ieškojo tvaresnių sprendimų savo produkcijos pakuotėms.
Tokią verslo atstovų iniciatyvą pasveikino iš klimato kaitos konferencijos Glazge grįžęs aplinkos ministras Simonas Gentvilas, kuris pabrėžė, jog šiuo metu vienas aktualiausių ne tik Lietuvos, bet ir viso pasaulio siekių yra mažinti taršą, užtikrinti žiedinę ekonomiką bei rūpintis klimato kaita.
Tvaresnių sprendimų paieškos pakuočių sektoriuje
2022 m. įsigaliojus naujoms Pakuočių ir pakuočių tvarkymo bei Atliekų tvarkymo įstatymo pataisoms, kuriomis siekiama sukurti skaidresnį komunalinių atliekų tvarkymo paslaugų apmokestinimo modelį, verslo laukia dideli pokyčiai. Remiantis Aplinkos ministerijos patvirtintu mokesčiu už aplinkos teršimą pakuočių atliekomis 2022 metams, numatomi plastikinių, PET (polietileno tereftalato) bei kombinuotų pakuočių taršos mokesčiai augs iki 30 proc. Anot aplinkos ministro, didelis iššūkis įmonėms, kurį, tikimasi, jos įveiks – pristatyti rinkai tokias pakuotes, kurios iš tikrųjų būtų perdirbamos.
„Pasaulis eina ne minimalių standartų keliu, o aukštesnių – verslas prisiima didesnius įsipareigojimus nei įgalioja Europos direktyvos, todėl raginu ir jus atrasti pritarimą aukštesnei ambicijai“, – linkėjo S. Gentvilas konferencijos dalyviams.
Socialinė atsakomybė – pagalba gamtai ir konkurencinis pranašumas
„Žaliojo taško“ generalinis direktorius Kęstutis Pocius renginio metu pristatė, kokių pokyčių pakuočių atliekų tvarkymo sektoriuje tikėtis 2022–aisiais. Jis įsitikinęs, kad šiandien tvarumas nebėra tik lozungai, o tampa skaidrumo, pažangos ir didesnio pasitikėjimo sinonimu.
„Atsakingas verslas nedelsdamas ieško sprendimų, kuriais galėtų reikšmingai sumažinti poveikį aplinkai, nelaukdamas įstatymų pataisų įsigaliojimo. Šie sprendimai yra itin reikšmingi pakuočių sektoriui, todėl pradėti ruoštis pokyčiams reikia iš anksto“, – kalbėjo K. Pocius.
Vartotojų spaudimas auga
Tačiau įtaką pakuočių perdirbimui daro ne tik įstatyminiai reikalavimai. Žaliosios politikos instituto direktoriaus pavaduotoja Ieva Budraitė akcentavo, kad jau kuris laikas kalbame nebe apie klimato kaitą, o klimato krizę, kuri diktuoja naują politikos kursą, o kartu augina ir vartotojų spaudimą.
„Vartotojai laukia tvarių alternatyvų ir netgi yra pasiruošę už jas mokėti. Europoje atliktas tyrimas atskleidė, kad 54 proc. vartotojų pakuotės tvarumas yra svarbus veiksnys renkantis produktus, 52 proc. ant pakuotės ieško informacijos apie jos perdirbimą ir medžiagas, iš kurių ji pagaminta, o net 72 proc. vartotojų už aplinkai draugiškesnę pakuotę linkę mokėti daugiau“, – tendencijas pristatė I. Budraitė ir pabrėžė, kad ypač didelę dalį pasiruošusių mokėti daugiau sudaro jauni žmonės, kurių įtaka ateityje tik augs.
Pakuočių projektavimo ir dizaino sprendimų svarba
Tikriausiai bene daugiausiai neigiamo dėmesio, kalbant apie pakuotes, visuomenėje susilaukia plastikas, tačiau UAB „Neo Group“ produktų vystymo specialistė Justina Volček pristatė kitokią plastikinių pakuočių perspektyvą. Anot jos, problema yra ne pačios plastikinės pakuotės, o CO2 emisijos, kurias sumažinti galėtų padėti nauji pakuočių projektavimo ir dizaino sprendimai.
„Pagal statistinius Europos Komisijos duomenis, 16 proc. pagaminto maisto Europos Sąjungoje būna iššvaistoma, o mažiau išsivysčiusioje pasaulio dalyje, remiantis Pasaulio sveikatos organizacija, šis skaičius gali siekti net iki 50 proc., būtent dėl netinkamų pakuočių“, – kalbėjo J. Volček ir atkreipė dėmesį, kad pakuotė atlieka svarbų vaidmenį, užtikrindama maisto šviežumą, pailgina jo galiojimo laiką ir padeda pagerinti produktų kokybę vartotojams, tačiau ją turi būti lengva ištuštinti, gamybai naudojamos vienos rūšies medžiagos, o pirmenybė teikiama skaidrioms ar nespalvotoms pakuotėms.
Remiantis Didžiosios Britanijos Plastikų federacijos atliktu tyrimu, tiekimo grandinėje maisto švaistymas sumažėja nuo 50 proc. besivystančiose šalyse iki mažiau nei 3 proc. į pakuotes orientuotose šalyse.
Nuo 100 proc. pirminės iki 84 proc. antrinės žaliavos gamyboje
Tam, kad verslui reiktų susitarti dėl vienodesnių pakuočių gamybos standartų skirtingiems maisto gaminiams, pritarė ir UAB „Ecoservice“ atliekų rūšiavimo ir perdirbimo verslo direktorė Jurgita Nacevičienė, kuri susirinkusiems konferencijos dalyviams pristatė pakuočių rūšiavimo iššūkius perdirbimui.
Į konkrečių pakuočių rūšių perdirbimą gilinosi ir kiti pranešėjai. UAB „Gerovės“ komercijos direktorė Živilė Ramoškienė kalbėjo apie antrinį plastiko panaudojimą ir pasidalino asmeniniu pavyzdžiu, kaip nuo 100 proc. pirminės žaliavos 2012 m. pasiekė 86 proc. antrinės žaliavos panaudojimo gamyboje rodiklį 2020 m. Apie popierinių bei kartoninių pakuočių surinkimą ir tvarkymą kalbėjo UAB „Grigeo Recycling“ aplinkosaugos specialistė Žana Kostiuškina, kuri pristatė, kaip nustatyti, ar atlieka dar gali būti perdirbta. UAB „R&R IDEAS“ vadovas Remigijus Mieliauskas sugriovė mitą, kad putplastis Lietuvoje neperdirbamas ir nesurenkamas.
Aplinkos ministerijos Atliekų politikos grupės specialistės Saulė Deveikytė bei Gabija Ramšaitė pristatė perdirbamos ir neperdirbamos pakuotės sampratą, aptarė pakuočių apmokestinimą bei kalbėjo apie vienkartinio plastiko mažinimo Lietuvoje reikalavimus ir galimybes.
Antanas Valčiukas, UAB „Kanapinių sprendimų“ tvarumo komunikacijos specialistas, kalbėjo apie tvarumą ir produkto gyvavimo ciklą žiedinės ekonomikos kontekste, o „Žaliojo taško“ pardavimų vadovė Jūratė Kontautienė užbaigė konferenciją aktualių teisės aktų pasikeitimų apžvalga 2022 m.
