Iššūkis – oro tarša

Ekspertai teigia, kad oro tarša yra vienas iš pagrindinių Europos Sąjungos (ES) narių iššūkių, nuo kurio kasmet miršta maždaug 400 tūkst. žmonių. Remiantis naujausia Europos aplinkos agentūros ataskaita, daugiau kaip pusėje (62 proc.) Europos ekosistemų teritorijoje fiksuojamas per didelis azoto kiekis, kas lemia dalies biologinių rūšių išnykimą. Nyksta sraigės ir moliuskai, vėliau – žuvys, bitės ir drugeliai, tada prasideda žinduolių eilė.

Sraigės
Foto: Shutterstock

Ir tai nėra scena iš fantastinio filmo. Tarptautinės gamtos apsaugos sąjungos duomenimis, daugiau kaip 1,6 tūkst. iš 15 tūkst. įvertintų Europos augalų ir gyvūnų rūšių gresia išnykimas. Ko gero, nė vienas neabejojame, kad už tai atsakingas žmogus, kurio dominavimas žemėje tebesitęsia. Skaičiuojama, kad iki 2050 m. pasaulio gyventojų skaičius išaugs beveik trečdaliu – iki 10 mlrd., vandens poreikis išaugs 55 proc., o energijos paklausa – daugiau kaip 30 procentų.

„Žvelgiant į ateitį, akivaizdu, kad žmonių skaičius auga, ir proporcingai didėja žmonijos daroma žala gamtai. Oro tarša įveikiama tik tada, kai kiekvienas iš mūsų rūpinasi, kaip atsisakyti perteklinio vartojimo, maksimaliai išnaudoti gaunamą energiją ir nuolat ieško naujų būdų, kaip sumažinti energijos nuostolius“, – sako „Ignitis grupės“ energetinio efektyvumo programos vadovė Asta Vaitulevičė.

Oro tarša įveikiama

Ekspertė teigia, kad aplinkybės mažinti energijos nuostolius šiuo metu yra itin palankios – Lietuvoje kaip ir visoje Europoje yra įvairių paskatų: ir privačios, ir verslo žaliosios energijos iniciatyvos dažnu atveju yra subsidijuojamos, siekiant padidinti progreso tempą ir pritaikyti mažiau taršius sprendimus.

„Žaliasis kursas“ yra pabrėžiamas ir Lietuvos Vyriausybės prioritetuose, ir asocijuotų verslo struktūrų darbotvarkėse. Apie tai, kad reikia mažinti iškastinio kuro suvartojimą, didinti energetinį efektyvumą ir pereiti prie atsinaujinančių energijos šaltinių drąsiai kalba ir Ministrė Pirmininkė, ir Lietuvos Respublikos Prezidentas. Visi turime vieną viziją, taigi reikia aiškiai susitarti dėl jos įgyvendinimo būdų“, – mano A. Vaitulevičė.

Asta Vaitulevičė
Foto: Asmeninio archyvo nuotr.

Lietuva yra įsipareigojusi iki 2030 metų šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimus sumažinti 70 proc., o iki 2050-ųjų – 100 proc., lyginant su 1990 metais. Deja, ilgamečiai duomenys rodo, kad išmetamųjų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis vienam gyventojui (C02 ekvivalento tonos vienam gyventojui) nuo 2000 metų Lietuvoje didėja. Europos aplinkos agentūros duomenimis, prieš dvidešimt metų šis skaičius siekė 5,6 t vienam gyventojui, 2010-aisiais – 6,7 t, o 2017-aisiais – 7,3 tonos.

„Skaičiai nėra džiuginantys. Be to, kone kasmet šaltuoju metų laiku didmiesčių gyventojus pasiekia perspėjimai riboti laiką lauke dėl smulkiųjų kietųjų dalelių pavojaus. Kartais, nesant vėjui, matai, kaip smogas tvyro virš Vilniaus“, – dalinasi patirtimi A. Vaitulevičė.

Ekspertė neabejoja, kad užterštumas koreliuoja ir su augančiu kvėpavimo takų susirgimų skaičiumi. Higienos instituto duomenimis, nuo 2006 iki 2016 metų ligotumas su klimato kaita susijusiomis alergijomis padidėjo 2 kartus, o labiausiai pakito sergančiųjų alergine astma ir alerginiu rinitu skaičius. Ligotumas šiomis ligomis išaugo apie 3 kartus. 2004 – 2016 metų duomenimis sergančių astma vaikų skaičius išaugo daugiau nei dvigubai.

Alternatyvų reikia ieškoti

Pasaulio sveikatos organizacijos nustatytas siekis – užterštumas smulkiosiomis kietosiomis dalelėmis miestuose turi būti mažesnis nei 10 μg/m³ (mikrogramai vienam kubiniam metrui). Šveicarijos kompanijos „IQAir“ 2020 metais atliktas oro taršos tyrimas parodė, kad iš 40 Europos šalių, Lietuva užima 20 vietą, jos metinis taršos vidurkis siekia 11,7 μg/m³. Pagal oro grynumą mes nusileidžiame ne tik Šiaurės ar Vakarų Europos valstybėms, bet ir Latvijai, Estijai bei Rusijai.

„Natūralu, kad reikia ieškoti priežasčių, kas labiausiai didina oro užterštumą, ir, žinoma, dėmesį nukreipti į žaliosios energijos alternatyvas bei atsakingą energijos suvartojimą“, - sako A. Vaitulevičė. Anot jos, pagrindiniai oro taršos šaltiniai yra trys: pramonės įmonės, transportas, o šaltuoju metų sezonu – visų mūsų namai, kurių šildymui naudojamas iškastinis kuras.

Tyrimas rodo, kad iš didžiųjų Lietuvos miestų sveikiausia gyventi Klaipėdoje (8,8 μg/m³), Kaune (10,8 μg/m³) ir Panevėžyje (11,8 μg/m³). Sostinė Vilnius (13,4 μg/m³) pagal kietųjų dalelių paplitimą yra antroje vietoje po Šiaulių (14,3 μg/m³).

Klaipėdos miestas
Foto: Shutterstock

Pramonės įmonėms ekspertai rekomenduoja pasidomėti galimybėmis įsirengti dujomis kūrenamą mikroturbiną arba kitą kogeneracinį sprendimą, kuris užtikrina nuolatinį elektros iš šilumos tiekimą. Tos įmonės ir gyventojai, kurie turi įsirengę dujų katilus, turėtų nepamiršti techninės priežiūros, reguliavimo ir duomenų analizės. Tai taip pat leistų prisidėti prie švaresnės aplinkos žiemos metu.

Pasak A. Vaitulevičės, šiuo metu Lietuvos įmonės ir gyventojai turi palankią galimybę investuoti į elektromobilių parką, saulės ar vėjo jėgainių parkus – tokios „žaliosios“ veiklos yra subsidijuojamos. Gyventojai gali gauti subsidija, jei nusprendžia investuoti į energijos taupymo sprendimą, pavyzdžiui, šilumos siurblį, saulės jėgainę ar jos dalį saulės elektrinių parke. Pavyzdžiui, iki 2021 pabaigos socialiai pažeidžiamos šeimos gali aplikuoti ir gauti paramą padedant Aplinkos Projektų Valdymo Agentūrai. „Ignitis“ pasirūpins jūsų sprendimu, technologijomis, dokumentais ir procedūromis.