Ekologijos žurnalistė R. Matusevičiūtė sako, kad susidomėjimas klimato kaita auga: „Mes pradėjome projektą „Išpakuota“, skirtą šviesti žmones apie klimato kaitą ir aplinkosaugą prieš ketverius metus. Tikrai susidomėjimas buvo mažesnis ir galbūt net ne susidomėjimas, bet diskurso lygmuo – kaip mes kalbame apie klimato kaitą. Tas suvokimas buvo šiek tiek primityvūs, mes kalbėjome – (reikia, – red. past.) atsisakyti plastiko, (naudoti, – red. past.) bambukinius dantų šepetėlius ir pan. Dabar mes jau kalbame apie energetikos, atliekų tvarkymo sektorių. Tikrai matosi, kad žmonės nori drąsesnių pokyčių ir patys labiau supranta, kaip tų pokyčių galime siekti.“
- Apie klimato kaitą kalbama ne taip jau ir trumpai. Ar pavyksta pasiekti apčiuopiamų rezultatų, ar tik problemos gilėja ir situacija vis prastėja?
- Visai neseniai buvo paskelbta Tarpvyriausybinės klimato kaitos komisijos (IPCC) ataskaita, kurioje dalyvavo 2600 mokslininkų iš viso pasaulio, buvo ištirti 14 tūkst. mokslinių tyrimų apie klimato kaitą ir matome, kad rezultatai yra labai liūdinantys. Kol kas bendrame kontekste klimato kaitos situacija negerėja, šiltnamio dujų emisijos pasaulyje nemažėja, ir matome, kad ateinantį dešimtmetį arba iki amžiaus vidurio galima susidurti su labai liūdnais to padariniais.
Bet viskas nėra taip blogai. Visai neseniai teko kalbinti Aplinkos apsaugos agentūros Oro kokybės vertinimo skyriaus vedėją Vilmą Bimbaitę ir ji paminėjo, kad yra valstybių, kurios oro taršos problemą jau sugeba efektyviai spręsti, daugiausiai – Skandinavijos valstybės, yra valstybių, kurių rūšiavimo sektorius jau yra atsakingesnis, atsinaujinanti energetika jau sudaro 46 proc. Europos Sąjungos (ES) energetikos. Taigi mes po truputį judame į priekį. Ar tai yra pakankamai greitai – nežinau, bet progresas šioks toks jau tikrai yra.
- Tikrai, vieni mokslininkai labai gąsdina, kiti – kalba šiek tiek švelniau. Galbūt žmogui yra sunku susigaudyti, ar viskas yra blogai, ar dar pusėtinai. Bet vis tiek matome gaisrus Australijoje, Kalifornijoje, nepakeliamus karščius Europoje. Pasaulis tai jaučia savo kailiu. Galbūt labiau norima imtis veiksmų ir pradėti nuo savo daržo?
- Manau, kad visada atsisukame į žmonių ego – kai mūsų kieme tampa blogai, mes ir susirūpiname. Kodėl nebevartojame termino globalinis atšilimas, sakome – klimato kaita? Nes tai nėra tik tai karštis. Artimiausiu metu mes galime tikėtis vadinamų orų ekstremumų. Kažkur labai lis, kažkur bus potvyniai, kažkur – labai karšta, bus audros, uraganai. Ir tikrai Lietuvos tai neaplenks. Ypač kylantis jūros lygis. Manau, kad kuo labiau aštrės šie klimato kaitos padariniai, tuo daugiau žmonių suvoks, kad šias problemas turime spręsti.
- Dabar vyksta, galima sakyti, „klimato uždegimas“. Kaip aš galiu padėti?
- Manau, labai daug žmonių galvoja, kad neturi tokios galios padaryti didelius pokyčius, bet iš tiesų visai neseniai buvo atlikta apklausa ir 90 proc. ES gyventojų sako, kad jiems aplinkosauga rūpi. 90 proc. visuomenės gali padaryti labai daug. Ką pirmiausia mes iš savo pusės galime daryti, tai atsakingiau vartoti – kad tai, ką mes valgome, būtų vietinis, sezoninis maistas, būtų įpakuota į kuo mažiau vienkartinio plastiko. Tai yra atsakingas rūšiavimas arba apskritai plastiko mažinimas savo kasdienybėje, rinkimasis švaraus transporto. Kaip sakoma, jeigu gali 10 min. kelionę nueiti pėsčiomis, tai geriau ir eiti pėsčiomis arba važiuoti dviračiu. Tai yra tokie maži pokyčiai, bet iš tiesų jie turi labai didelius rezultatus, nes mes parodome, kad mums tai rūpi.
- Kai kurie žmonės galbūt net nežino, kaip jie gali prisidėti. Tu išvardinai daug dalykų, bet tos informacijos yra daug ir įvairios, kur jos ieškoti?
Klimato kaita tikrai yra labai kompleksinė tema, nes mes galime kalbėti ir apie maistą, ir apie rūbus, ir apie transportą, ir apie atliekas ir apie gyvūnus. Ką mes darome „Išpakuota“, taip pat ir DELFI televizijos laidoje, kurią turime, tai kalbame su skirtingų sričių specialistais – tai yra visuomenininkai, mokslininkai, gamtos tyrinėtojai. Klausiame jų patarimų ir iš jų renkamės tikslingą informaciją. Rekomenduoju pasekti „Išpakuota“, mes dalinamės interviu, straipsniais, iliustracijomis, kurios padeda aiškiai, žmogui suprantama kalba pateikti tą naudingą informaciją, linksmai, įdomiai ir parodyti, kad mes visi galime būti teigiamų pokyčių dalimis.
