„Siekdami užkardyti atliekų gabenimo pažeidimus ir kuo efektyvesnės tokių pažeidimų prevencijos, šiais metais Aplinkos apsaugos departamento (AAD) specialistai jau antrą kartą vykdė atliekų vežėjų kontrolės akciją. Per rugsėjį aplinkosaugininkai surengė 38 reidus ir patikrino 372 transporto priemones, iš kurių 6 vykdė tarpvalstybinius ir 186 vietinius atliekų vežimus. Akcijos laikotarpiu buvo nustatyti 8 pažeidimai“, – sako Atliekų tvarkymo kontrolės skyriaus vyriausioji specialistė Loreta Zaburaitė.
Kuo svarbi ši akcija ir koks jos tikslas?
Pirmiausia ši akcija itin svarbi kaip pažeidimų prevencinė priemonė, kad atliekų vežimo įmonės ir fiziniai asmenys atkreiptų dėmesį į aplinkosauginius reikalavimus ir jų laikytųsi.
Akcijos metu aplinkosaugininkai daug dėmesio skiria atliekų vežėjų informavimui, pavyzdžiui, jei netinkamai tvarkomi atliekų vežimo dokumentai, įmonės atsakingi asmenys ar vežėjai supažindinami su galiojančiais reikalavimais ir kaip reikėtų tvarkingai užpildyti dokumentus.
Taip pat AAD specialistai, vykdydami „Atliekų vežimo“ reidus, primena kiekvienam, galimai neteisėtai vežančiam atliekas asmeniui ar įmonei, kad aplinkosaugininkai stebi situaciją ir nustačius pažeidimus atsakomybės išvengti nepavyks.
Kokios pažeidimų tendencijos išryškėjo?
Vykdant akciją buvo surengti 109 reidai, patikrintos 975 transporto priemonės ir nustatytas 31 pažeidimas. Per abu etapus daugiausia pažeidimų buvo nustatyta dėl netinkamos dokumentacijos: netinkamai užpildytas arba neužpildytas atliekų vežimo važtaraštis, nėra lydraščio arba jis užpildytas neteisingai, nevedama atliekų apskaita Vieningoje gaminių, pakuočių ir atliekų apskaitos informacinėje sistemoje (GPAIS) ir pan.
Pasitaikė ir rimtesnių atvejų – išaiškinta pažeidėjų, neteisėtai vykdančių atliekų vežimo ir atliekų tvarkymo veiklą.
Kuri valdyba nustatė daugiausiai pažeidimų per antrąjį akcijos etapą?
Susumavus akcijos rezultatus daugiausiai pažeidimų nustatė Šiaulių valdybos specialistai. Per reidus buvo patikrintos 43 transporto priemones ir nustatyti trys pažeidimai, keli atvejai kai netinkamai buvo užpildyti atliekų vežimo dokumentai ir vienas atvejis, kai atliekos buvo vežamos be lydraščio.
Vilniaus valdyba organizavo 12 reidų, patikrino 44 transporto priemonės ir nustatė 2 pažeidimus, kai atliekų vežėjai netinkamai užpildė dokumentus GPAIS sistemoje.
Vykdant akciją pasitaikė ir rimtesnių pažeidimų. Kauno valdybos specialistai nustatė pažeidimą, kai įmonė vykdė atliekų sandėliavimą ir tolimesnį disponavimą jomis neturint leidimo. Šiuo metu aplinkosaugininkai atlieka tolimesnį tyrimą.
Alytaus valdybos specialistai atliko 6 reidus, patikrino 66 transporto priemones ir nustatė vieną pažeidimą, kai atliekos buvo vežamos be lydraščio.
Panevėžio valdyboje buvo organizuoti 5 reidai ir patikrinus 89 transporto priemones nustatytas vienas pažeidimas dėl netinkamai užpildytų atliekų vežimo dokumentų.
Klaipėdos inspekcijų specialistai atliko šešis reidus ir patikrino 82 krovininius automobilius, o Marijampolės valdybos specialistai atliko tris reidus. Džiugu, kad pažeidimų valdybose nebuvo nustatyta.
Ar atliekų vežėjai tampa atidesni aplinkosauginiams reikalavimams?
Pagal patikrintų transporto priemonių ir nustatytų pažeidimų skaičiaus santykį pažeidimų nustatoma palyginti nedaug, t. y. per 1-ąjį akcijos etapą pažeidėjai sudarė 4 proc. visų vežėjų, per 2-ąjį akcijos laikotarpį pažeidėjai sudarė vos 2 proc. atliekų vežėjų, tad tokius rezultatus vertiname kaip teigiamą pokytį.
Į ką reikėtų atkreipti dėmesį atliekų vežėjams ir gyventojams, priduodantiems atliekas?
Atliekas gabenantiems asmenims ar įmonėms išskirčiau kelis svarbiausius reikalavimus:
- teisėtas atliekų vežėjas turi būti užsiregistravęs Atliekų tvarkytojų valstybiniame registre (ATVR);
- prieš vežant atliekas reikia dokumentus užpildyti GPAIS sistemoje;
- atliekų vežėjas turi turėti galiojančias atliekų tvarkymo sutartis, sudarytas su atliekų gavėjais (tolimesniais tvarkytojais);
- krovinys privalo atitikti dokumentuose nurodytas krovinio charakteristikas.
Svarbiausia užtikrinti, kad veikla būtų vykdoma pagal įtvirtintus aplinkosauginius reikalavimus ir kitus teisės aktus.
O gyventojams norime priminti, kad prieš perduodant atliekas būtina įsitikinti, ar jas priima teisėtas atliekų tvarkytojas – jis privalo būti įsiregistravęs ATVR ir turėti teisę tvarkyti tokios rūšies atliekas, kurias ketinama perduoti.
Taip pat atliekų tvarkytojas privalo turėti galutinį atliekų sutvarkymą patvirtinantį dokumentą (priėmimo-perdavimo aktą ar PVM sąskaitą faktūrą).
Atliekas perdavęs asmuo privalo nepavojingųjų atliekų perdavimą įrodančius dokumentus saugoti 3 metus, o pavojingųjų atliekų – 5 metus.
Kiekvienas gyventojas registruotus atliekų tvarkytojus gali rasti ATVR tinklalapyje. Atsidarius ATVR svetainės langui, laukelyje „atliekos pavadinimas“ galima įvesti reikiamos tvarkyti atliekos pavadinimą (pvz., padangos) ir paspaudus mygtuką „ieškoti“ bus pateiktas atliekų tvarkytojų, turinčių teisę tvarkyti nurodytą atlieką, sąrašas.
Ar atliekų tvarkymas šiuo metu yra prioritetinė AAD sritis?
Visgi klimatas ir aplinka priklausys ir nuo to, kaip tinkamai tvarkysime įvairias atliekas, todėl atliekų tvarkymas jau senokai tapo viena prioritetinių veiklos sričių tiek AAD, tiek valstybės mastu.
Akcija „Atliekų vežimas“ – viena sudedamųjų priemonių AAD vykdant atliekų tvarkymo kontrolę. Todėl raginame gyventojus elgtis atsakingai, o pastebėjus galimus aplinkosauginius pažeidimus pranešti AAD Pranešimų priėmimo tarnybos telefonu (8 5) 273 2995 arba 112.
