Vykdydami tyrimą Barselonos pasaulinės sveikatos instituto mokslininkai vertino, kaip skirtųsi poveikis aplinkai, jei visi Katalonijos sostinės gyventojai vartotų tik vandenį buteliuose, palyginti su situacija, kai būtų vartojamas vien centralizuotai tiekiamas vanduo.
Tirtas vos vieno miesto poveikis aplinkai, įskaičiuojant vandeniui buteliuose reikalingų medžiagų išgavimą, jo gamybą, transportavimą, paskirstymą, vartojimą ir atliekų sunaikinimą. Pasirodo, visų Barselonos gyventojų perėjimas prie vandens buteliuose papildomai kainuotų daugiau nei 70 mln. eurų, o toks pokytis išnaikintų 1,43 gyvūnų rūšių kasmet.
Lietuvos padėtis – išskirtinė
Jungtinių Tautų Organizacijos duomenimis, apie 2 mlrd. žmonių – maždaug ketvirtis visos žmonijos – neturi prieigos prie saugaus geriamojo vandens. Tai pasaulinio masto problema: per nešvarų geriamąjį vandenį plinta pavojingos ligos, kai kuriose šalyse vandens suvartojimą būtina riboti, kad jo užtektų būtiniausiems poreikiams.
Galime pasidžiaugti, kad Lietuvoje su vandens trūkumu nesusiduriame. Dar daugiau – vanduo yra ypač geros kokybės, nes tiekiamas iš požeminių vandens gręžinių.
„Vilniaus vandenų“ generalinis direktorius Marius Švaikauskas pažymi, kad esame išskirtiniai – Lietuva yra viena iš nedaugelio šalių, kur 100 proc. gyventojams centralizuotai tiekiamo vandens yra požeminis, išgautas 40-245 metrų gylyje.
„Kitos Baltijos šalys tokios prabangos neturi: Rygos gyventojams tiekiamas išvalytas Dauguvos upės vanduo, Talinas naudoja dirbtinio ežero vandenį. Iš visų Europos Sąjungos valstybių tik Lietuva ir Danija yra apsirūpinusi požeminiu vandeniu“, – sako jis.
Kokybė – vienoda, skiriasi poveikis aplinkai
Birželio mėnesį bendrovės „Spinter tyrimai“ atlikta reprezentatyvi apklausa parodė, kad 79 proc. respondentų sostinėje prioritetą teikia vandentiekio vandeniui. Pagrindinei tokio vandens alternatyvai – į butelius išpilstytam vandeniui – prioritetą teikė 19 proc. vilniečių.
M. Šveikausko teigimu, rinktis vandenį buteliuose priežasčių mažai: „Tiek vanduo, kurį perkame, tiek vanduo, atkeliaujantis į namus vamzdynais, yra vienodai saugus ir pasižymi tomis pačiomis savybėmis, kadangi yra išgaunamas požeminiuose gręžiniuose“. Į požeminius grežinius, esančius po molio sluoksniu, nepatenka paviršinis vanduo, todėl valyti ar kitaip dezinfekuoti požeminio vandens nereikia.
Vandentiekio vanduo nuolat tikrinamas, kad atitiktų higienos normas. Laboratoriniai tyrimai rodo, kad vanduo iš čiaupo prisotintas įvairių naudingų mineralinių medžiagų: kalcio, magnio, natrio, kalio. Šių medžiagų koncentracija vandenyje iš čiaupo net viršija randamą išpilstytame vandenyje.
Daugiau naudingų mineralų galima gauti nebent renkantis aukštos mineralizacijos vandenį.
Vienodas išgavimo būdas bei sudėtis lemia ir vienodą vandens skonį – atliekami akli testai rodo, kad jei vanduo nėra supilstytas į butelius ir pažymėtas konkrečiais prekės ženklais, gyventojai dažniausiai negali jo atskirti.
Vis dėlto, pasaulyje vandens buteliuose vartojimas auga. Tai pastebima net ir tose šalyse, kur vandentiekio vanduo saugus ir tinkamas vartoti. Pavyzdžiui, jei 2010 m. vienas amerikietis išgerdavo vidutiniškai 210 buteliukų vandens, 2020 m. šis skaičius pasiekė 342.
Aplinkosaugos požiūriu, tai – bloga žinia. Vanduo buteliuose ne tik didina plastiko sankaupas šiukšlynuose ar vandenynuose. Juos deginant į aplinką išskiriami kenksmingi junginiai. Daug žalos toks vanduo sukelia dar nepasiekęs parduotuvių lentynų – jo gamybai ir transportavimui naudojami ištekliai, o į aplinką išskiriamos šiltnamio efektą skatinančios dujos.
Sumažinti šių procesų poveikį aplinkai siekiama ir ES Geriamojo vandens direktyva. Ja norima didinti žmonių pasitikėjimą vandentiekio vandeniu ir mažinti plastiko naudojimą. Teigiamą poveikį pajustų ne tik gamta, bet ir gyventojų piniginės – skaičiuojama, jog geriamo vandens buteliukas yra vidutiniškai 300 kartų brangesnis nei toks pats vanduo, kuris teka iš čiaupo.
Prieinamas vanduo ir mieste
Kai vandens skonio savybės ir mikroelementų sudėtis vienoda, pasirinkimą gali nulemti patogumas: kartais vandens prireikia čia ir dabar. Vis daugiau žmonių vandeniu apsirūpina iš anksto ir naudojasi daugkartinėmis gertuvėmis, taip atsisakydami plastikinių buteliukų bei mažindami savo paliekamą taršos pėdsaką.
„Vilniaus vandenys“ siekia prisidėti ir padaryti vandentiekio vandenį dar prieinamesnį. Iniciatyva „Gerk tyrą Vilniaus vandenį“ svetingumo sektoriaus atstovus kviečia savo klientams papasakoti apie kokybišką miesto vandenį ir pavaišinti juo nemokamai. Taip pat įmonė ir toliau gerina vandens infrastruktūrą Vilniaus mieste, plėsdama gertuvių viešose vietose tinklą.
Viena tokių geriamojo vandens stotelių Odminių skvere tapo tvarumo projekto „Septyniolika“ dalimi. Ji pristato šeštąjį iš 17-os Jungtinių Tautų Darnaus vystymosi tikslų – užtikrinti švaraus ir kokybiško geriamojo vandens prieinamumą, higieniškas sanitarines sąlygas.
Pažintinis tvarumo projektas „Septyniolika“ vyks iki rugsėjo 17 dienos. Šalies gyventojai, vilniečiai ir miesto svečiai kviečiami dalyvauti interaktyvioje kelionėje bei taip pažinti 17 tvarumo sričių ir objektų, atspindinčių 17 Jungtinių Tautų Darnaus vystymosi tikslų. Daugiau apie projektą galite sužinoti ir atsisiųsti jo programėlę www.septyniolika.com.
Projektą „Septyniolika“ inicijuoja „Swedbank“ Lietuvoje, palaiko Vilniaus miesto savivaldybė, informuoja naujienų portalas DELFI.
