Keliose vietose nustatyta tarša

Antradienį Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centras (SMLPC) pranešė, kad įvertinus gautus liepos mėnesio maudyklų vandens kokybės tyrimų rezultatus, vienoje jų buvo nustatyta trumpalaikė tarša.

„Liepos 2 d. vandens kokybė neatitiko Lietuvos higienos normoje HN 92:2018 „Paplūdimiai ir jų maudyklų vandens kokybė“ nustatytų mikrobiologinių parametrų reikalavimų Baldžio ežero II paplūdimio maudykloje. Šioje maudykloje buvo nustatyta daugiau, nei leidžiama higienos normoje, žarninių enterokokų kolonijas sudarančių vienetų 100 ml vandens. Liepos 7 d. pakartotinai atlikus Baldžio ežero II paplūdimio maudyklos vandens tyrimus, vandens kokybė jau atitiko higienos normos reikalavimus“, – pranešė SMLPC.

Tuomet tyrimų rezultatai buvo gauti iš 111 maudyklų. Tuo tarpu iš viso į stebėsenos sąrašą įtrauktos 120 maudyklų. Informacijos apie vandens kokybę antradienį dar nebuvo gauta iš Kupiškio, Akmenės, Tauragės, Šilalės, Molėtų ir Širvintų rajonų maudyklų.

SMLPC savo puslapyje pranešė, kad taip pat jau žinoma ir apie 100 rekreacijai skirtų zonų vandens kokybę. „Didesnis nei leidžiama higienos normoje žarninių enterokokų kolonijas sudarančių vienetų skaičius vandenyje liepos 5 d. rastas prie Aujedo ežero poilsio zonos. Liepos 12 d. pakartotinai atlikus tyrimus šioje poilsio zonoje vandens kokybė jau atitiko reikalavimus“, – antradienį rašė jie.

Su SMLPC Aplinkos sveikatos skyriaus vedėja Gražvyde Norkiene susisiekus trečiadienį, jau buvo gauta daugiau duomenų.

„Liepos 15 dieną Anykščių rajono Rubikių ežero maudykloje žarninių enterokokų buvo nustatyta daugiau nei leidžiama higienos normose. 1,2 karto daugiau žarninių enterokokų nustatyta rekreacinėse zonose Anykščiuose, Alaušo ežere, Svėdasų seniūnijoje bei Šilalės rajone Balsių tvenkinyje. Dukart daugiau žarninių enterokokų nustatyta Lazdijuose Ančios ežere“, – komentavo ji.

Vandens kokybės tyrimai atliekami sezono metu – nuo birželio 1 dienos iki rugsėjo 15-osios, tačiau savivaldybės atsižvelgusios į orų tendencijas gali šį laikotarpį keisti. G. Norkienė sako, kad sezono metu vandens kokybė telkiniuose tikrinama reguliariai kas dvi savaites.

„Tikrinama prieš birželio 1-ąją ir iki rugsėjo 15 dienos savivaldybės nustato tikrinimo grafikus, sudaro sutartį su laboratorijomis, kurios ima mėginius, pateikia savivaldybėms atsakymus. Jos informaciją persiunčia SMLPC. Mūsų centras rengia metinę Lietuvos maudyklų ataskaitą Europos Komisijai“, – sako ji.

Atnaujintus vandens telkinių tyrimo duomenis galima rasti interneto svetainės „Aplinkos sveikata − Maudyklos“ skiltyje.

Gresia infekcija

Šalies maudyklų vandens kokybė vertinama atsižvelgiant į 2 mikrobiologinius parametrus: žarninius enterokokus ir žarnines lazdeles. G. Norkienė sako, kad tai yra fekalinė tarša, kurią sukelia gyvulininkystės ūkiai, laukinių paukščių buveinės.

„Vandens tarša gali būti pasklidoji – nuplaunama nuo pievų, pakrančių, besibūriuojančių laukinių paukščių, ir sutelktoji – kai į vandenį patenka nuotekų kilus avarijoms. Savivaldybės nustačiusios taršą per tris dienas turi imti pakartotinį mėginį. Tuo laikotarpiu, kai yra tarša, rekomenduojama visuomenę apie ją informuoti ir rekomenduoti nesimaudyti. Jeigu ir pakartotinai paimtas mėginys rodo taršą, jau turi atsirasti draudimas maudytis, o savivaldybė turėtų aiškintis jos priežastis“, – teigia ji.

G. Norkienės teigimu, užterštame vandenyje besimaudantys poilsiautojai rizikuoja užsikrėsti žarnyno, ausų, akių, gerklės infekcijomis.

SMLPC praneša, kad pagal higienos normos reikalavimus, žarninių enterokokų turi būti ne daugiau kaip 100 kolonijas sudarančių vienetų 100 ml vandens, o žarninių lazdelių – ne daugiau kaip 1000/100 ml vandens. Išplitus melsvadumbliams ir nustačius arba darant prielaidą apie jų keliamą grėsmę sveikatai, už paplūdimių ir maudyklų administravimą atsakingos institucijos turi vykdyti tų maudyklų ir paplūdimių vizualinę stebėseną pagal sudarytą maudyklos vandens kokybės stebėsenos kalendorinį grafiką.

„Intensyvaus vandens žydėjimo metu turi atlikti melsvadumblių tyrimus ir nustačius didesnį melsvadumblių kiekį nei 100 000 ląstelių/ml, turi būti draudžiama maudytis tol, kol išnyks grėsmė sveikatai, o esant daugiau nei 20 000 ląstelių/ml tūri būti rekomenduojama nesimaudyti. Tyrimai turi būti atliekami ne rečiau kaip kas dvi savaites tol, kol melsvadumblių kiekis sumažės iki mažiau nei 20 000 ląstelių/ml“, – pranešime rašė SMLPC.

Informaciją apie maudyklų vandens kokybę gyventojai taip pat gali rasti savivaldybių interneto svetainėse. Naujausi maudyklų vandens kokybės tyrimų rezultatai bei rekomendacijos poilsiautojams taip pat skelbiami stenduose prie paplūdimių.

Šaltinis
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (9)