Žaliasis gyventojų raštingumas kyla ir Lietuvoje, daugelis jų palaipsniui keičia vartojimo įpročius: atsisako bereikalingų pakuočių, vietoje vienkartinių ima naudoti daugkartines, renkasi perdirbamas medžiagas, atsakingiau rūšiuoja atliekas. Dėmesys aplinkosaugai formuoja ir atsakingesnį gamintojų požiūrį – prekių lentynose pastebima ekologiškesnių pakuočių.
Tačiau nors plastikas šių dienų kontekste turi neigiamą atspalvį, ekspertai neskuba teisti – vadinti jį blogiu nėra teisinga, svarbu užtikrinti tinkamą plastiko atliekų tvarkymą.
Rūšiuoti dar reikia pasimokyti
„Plastikas nėra bloga medžiaga. Daugelis plastikinių gaminių gali būti naudojami daugybę metų, o nebetinkami naudoti – būti perdirbti ir tapti naujais reikalingais daiktais. Svarbu tai, iš kokios rūšies plastiko pakuotė pagaminta ir ar tapusi nebereikalinga ji pasiekia tam skirtą atliekų konteinerį“, – sako pakuočių atliekų tvarkymo organizacijos „Žaliasis taškas“ marketingo ir komunikacijos vadovė Asta Burbaitė.
Pasak jos, šiandien specialiais rūšiavimo konteineriais kasdien naudojasi daugiau nei pusė Lietuvos gyventojų, dar trečdalis tą daro nereguliariai. Rūšiuojančiųjų skaičiai auga, nors tinkamai atsikratyti atliekomis dar reikia pasimokyti – maždaug pusę konteinerių atliekų turinio užima perdirbimui visiškai netinkamos atliekos: sauskelnės, vienkartinės kaukės ir pirštinės, įvairūs buities daiktai, žaislai ir pan.
Tai, kad dalis atliekų rūšiuojamos netinkamai ir negali būti perdirbtos, patvirtina ir didžiausios šalyje pavojingųjų ir nepavojingųjų atliekų tvarkymo bendrovės „Žalvaris“ pardavimų direktorė Kristina Kavaliauskienė. Pasak jos, vis dar labai dideli atliekų kiekiai yra sudeginami arba laidojami sąvartynuose vien tik dėl to, kad gaminiai iš plastiko sudaryti iš įvairių plastiko lydinių rūšių ir jie nėra tinkami antriniam panaudojimui.
Didėjantys mokesčiai skatina daugkartinį vartojimą
Atsakingiau domėtis rūšiavimu ir pakuočių sudėtimi skatina ir griežtėjanti mokesčių už aplinkos teršimą pakuočių atliekomis sistema. Nuo 2022 metų taršos mokesčių tarifai didės, kai kurie jų išaugs net trečdaliu.
Pasak „Žalvaris“ atstovės, pokyčiai ypatingai palies pramonės įmones, kurios turės peržiūrėti savo gamybinius procesus. Tai reiškia, kad, jeigu gamintojai savo produktams pakuoti rinksis nedraugiškas aplinkai medžiagas, kurios bus vienkartinio panaudojimo ir neperdirbamos, jie turės mokėti didesnius taršos mokesčius. Numatomi pokyčiai palies visus – tiek gamintojus, tiek atliekų tvarkytojus.
„Kitąmet įsigaliosiantis reikalavimas visas pakuotes skirstyti į vienkartines neperdirbamas, vienkartines perdirbamas ir daugkartines, jų naudojimą reguliuojant per taršos mokesčio tarifus, tiesiogiai susijęs su pakuočių atliekų tvarkymu – reikalavimai skirtingų atliekų tvarkymui griežtės, o su jais didės ir taršos mokesčiai atskiroms pakuočių rūšims. Taip siekiama įpareigoti gamintojus atidžiau rinktis pakuočių gamyboje naudojamas medžiagas, o atliekų tvarkytojus – užtikrinti atitinkamą pakuočių atliekų sutvarkymą“, – sako Kristina Kavaliauskienė, „Žalvaris“ pardavimų direktorė.
Didžiausi pokyčiai numatomi plastikinių, PET (polietileno tereftalato) bei kombinuotų pakuočių srityje. Remiantis LR Aplinkos ministerijos patvirtintu mokesčiu už aplinkos teršimą pakuočių atliekomis 2022 metams, minėtų rūšių vienkartinėms neperdirbamoms pakuotėms taršos mokesčiai turėtų augti apie 30 procentų.
Pakuočių skirstymas – tvaresnių sprendimų siekis
Pakuočių skirstymas į vienkartines neperdirbamas, vienkartines perdirbamas ir daugkartines daugiausiai palies gamybos sektorių. Daugkartinės pakuotės yra atsparesnės naudojimui, lengviau prižiūrimos ir dažniausiai sveria daugiau, nei analogiškos pakuotės, kurių paskirtis – vienkartinis panaudojimas. Daugkartinėms pakuotėms priskiriami mediniai padėklai-paletės, didelės talpos statinės, įvairios kitos komercijoje naudojamos talpos. Gyventojai su daugkartine pakuote vis dar susiduria pakankamai retai, nors jau yra gerosios praktikos pavyzdžių, kuomet įsigyjant vieną ar kitą produktą, prekybos centrai ar smulkieji prekybininkai ragina naudoti turimą daugkartinę talpą (pavyzdžiui, pilstomos kosmetikos priemonės, tam tikri maisto produktai – riešutai, džiovinti vaisiai).
A. Burbaitė pastebi, kad gamintojai vietoje plastiko neretai renkasi ir alternatyvias pakuotes – popierių, kartoną, tačiau toks sprendimas nebūtinai yra tvaresnis. „Kartais pakavimas į plastikinę perdirbamą pakuotę yra racionalesnis būdas, nes ją galimą perdirbti, o ne eikvoti gamtos išteklius.“, – sako specialistė.
„Žalvaris“ pardavimų direktorės K. Kavaliauskienės teigimu, plastiko naudojimas ir šių atliekų tvarkymas ne tik Lietuvoje, bet ir visame pasaulyje jau kurį laiką yra jautri tema būtent aplinkosaugos aspektu. Plastiko tarša yra didžiulė, jo irimas užtrunka dešimtmečius ir ilgiau, todėl sprendimų paieška tvaraus vartojimo skatinimui būtina.
„Vertinant plastiką tiesiog kaip medžiagą, visgi, turime pripažinti, kad pats savaime jis nėra blogis. Plastikas, kaip ir daugelis kitų šiuolaikinio pasaulio atradimų, padėjo išspręsti begales gamybinių rebusų. Tačiau, vertinant bendrą kontekstą, šiandien esame ten, kur turime tik vieną pasirinkimo kelią – ieškoti efektyvių sprendimų, diegti inovacijas pramonės ir atliekų tvarkymo srityje, kad plastiko taršos problema reikšmingai mažėtų“, – pabrėžia K. Kavaliauskienė.
