Šia tema savo įžvalgomis pasidalinti pakvietėme startuolio „ZITICITY“ vadovą ir bendraįkūrėją Laimoną Noreiką ir verslininką, verslo angelą, „UPS“ tarptautinių siuntų tarnybos Lietuvoje bendraįkūrėją bei „Lietuvos Junior Achievement“ valdybos pirmininką Vladą Lašą.
Ateities kurjeriai – dronai, robotai ir „paštomatai ant ratų“
Festivalis „Gen-E 2021“ kviečia verslininkus, ekspertus, politikus pamėginti prognozuoti, kaip pasaulis bus pasikeitęs 2051-aisiais? Taigi – ar koks nors žmogus 2051-aisiais vis dar varginsis gabenti siuntas?
„ZITICITY“ vadovas ir bendraįkūrėjas Laimonas Noreika pastebi, jog vis daugiau procesų yra robotizuojami ir skaitmenizuojami. Todėl po kelių dešimtmečių kurjeriai-robotai greičiausiai bus mūsų kasdienybė.
„Jau dabar pristatymus vykdo robotai, į pagalbą pasitelkiami dronai. Nėra jokių abejonių, kad iki 2051 metų dar didesnė dalis siuntų bus pristatoma ne žmonių rankomis, bet pasitelkus inovatyvias technologijas. Kol robotai dirbs pagalbinius darbus, žmonės kurs aukštos pridėtinės vertės produktus. Tačiau manome, kad poreikis realiems kurjeriams vis vien išliks“, – svarstė L. Noreika.
Kalbant apie siuntų pristatymą miestuose, trumpais atstumais, pašnekovas mano, kad išaugs elektrinių krovininių dviračių ir paspirtukų skaičius, kitaip tariant, daugės mažų gabaritų transporto priemonių.
„Miesto infrastruktūroje tokios transporto priemonės yra ženkliai efektyvesnės nei lengvieji automobiliai ar mikroautobusai. Pirmiausiai todėl, kad jos neteršia gamtos ir yra tvarios. Tačiau svarbu ir tai, kad jos užima nedaug vietos stovėjimo aikštelėse ir turi geresnes galimybes manevruoti judriose miesto gatvėse“, – L. Noreika įžvelgė papildomą tokio transporto pliusą.
Kad už pristatytą siuntą ateityje padėkosime robotui pritaria ir verslininkas Vladas Lašas.
„Daugelį siuntų, mūsų pirkinių, atgabens autonominiai aparatai. Tai bus maži šaligatviais važiuojantys robotukai, tarsi „paštomatai“ ant ratų. Kiekvienas kasdien apvažiuos savo rajonus ir paskambins adresatui atvažiavęs prie kiemo vartų. Jei siunta skubi – į kiemą galbūt įskris lengvas dronas. Visi šie įrenginiai bus švaria elektra varomi išmanūs „kompiuteriai ant ratų“, galintys susikalbėti su savo klientais. Tuo metu žmogui teks daugiau mokytis ir išrasti sau vietą ir darbą ten, kur jo negali pakeisti robotai. Ir tokių darbų bus pakankamai daug“, – sako jis.
Kitoks požiūris į siuntų rinką: kam gabenti per pusę pasaulio, jei galima gaminti šalia?
Beje, jau dabar galima pajusti, kaip mažais žingsneliais į siuntų pristatymą ateina pokyčiai, susiję tiesiog su atstumo sutrumpinimu iki adresato.
„Tvarumas yra vienas iš mūsų verslo modelio pagrindų. Priešingai nei standartinės siuntų pristatymo bendrovės, kurios skirsto siuntas už miesto ribų įkurtuose logistikos centruose, „ZITICITY“ savo operacijas valdo „urban hub’uose“. Tai yra tankiai apgyvendintose miesto dalyse įkurtos saugyklos. Strategiškai gera šių vietų lokacija leidžia mums išlikti arti klientų, sumažinti pristatymo laiką, atstumą bei efektyviai išnaudoti gamtai draugiškas transporto priemones – dviračius ar paspirtukus“, – vieną iš paslapčių atskleidė L. Noreika.
Nedideles iki 5 kilogramų svorio siuntas miesto ribose šios bendrovės kurjeriai dažniausiai pristato dviračiais arba krovininiais elektriniais dviračiais (beje, neseniai išplėstas jų parkas). Maistas, gėlės ir sunkesnės siuntos pristatomos automobiliais.
„Arčiau namų“ – tai tendencija, kurią L. Noreika jau užčiuopė, o UPS siuntų tarnybos įkūrėjas Vladas Lašas prognozuoja dar didesnį pokytį:
„Prieš 30 metų daugybę siuntų sudarė dokumentai, iš esmės tai buvo informacijos persiuntimas gabenant šūsnis popieriaus, šiandien jų praktiškai nebeliko. Esu įsitikinęs, kad per ateinančius 30 metų tobulės ir atpigs 3D spausdinimo ir kitos gamybos technologijos – todėl daugelį paprastų produktų automatizuoti įrengimai pagamins netoli vartotojo buvimo vietos“, – prognozuoja V. Lašas.
Jo nuomone, užteks persiųsti 3D modelį bei informaciją apie užsakymą ir arčiausiai jūsų esanti mikrogamykla paleis stakles į darbą. O kaipgi robotai-kurjeriai? Nesijaudinkite dėl jų – kažkam juk teks pristatyti reikiamas atsargines dalis mikrogamykloms.
Taigi XXI-ojo amžiaus logistika sparčiai keičiasi – ji siekia dar labiau sumažinti taršą, transporto judėjimą ir padaryti siuntų pristatymą dar efektyvesniu. Kadangi pokyčiai transporto infrastruktūroje pareikalaus laiko ir resursų (investicijų), V. Lašas ragina jau šiandien pradėti juos kurti. Jam pritaria ir L. Noreika.
„Startuoliai dažniausiai ir gimsta iš drąsių idėjų, – sako „ZITICITY“ bendraįkūrėjas. – Lietuvoje startuolių turime tikrai daug. Tai reiškia, kad rinkoje turime daug inovatyviai mąstančių verslių žmonių. Žinoma, galima sakyti, kad tokių žmonių niekada nebus gana, nes juk nežadame sustoti, o kaip tik – toliau taikyti inovacijas.“
Keliamės į dangų ir po žeme: nuo oro taksi iki „Hyperloop“ kapsulių
Na, gerai, siuntas patikėsime elektriniams robotams. Bet kaip neteršdami aplinkos galime keliauti patys? Pageidautina, netaršiai, bet vis tiek greitai!
„Tik nuo mūsų planų ir ryžto veikti priklauso, ar 2051-aisiais „Rail Baltica“ taps „Hyperloop Baltica“, ir galėsime greičiau nei per valandą iš Kauno ar Vilniaus nukeliauti į Varšuva, Rygą, Taliną“, – jaunuolių ambicijas kursto V. Lašas.
Jis atskleidžia, jog Suomijos ir Estijos technologijų verslo lyderių grupė siekia jau per artimiausią dešimtmetį povandeniniu tuneliu sujungti Helsinkį ir Taliną į vieną bendrą metropolį. O Šveicarijoje logistikos kompanijos ruošia požeminį krovininį metro, kuriuo miestams reikalingą krovinių srautą požemiais gabens autonominiai robotai ant ratų (vadinami „Cargo Sous Terrain“ (CST).
„2020-ieji buvo didžiulis iššūkis žmonijai. Mūsų kelionės lėktuvu tapo tokios retos, kaip prieš šešis dešimtmečius, kai civilinėje aviacijoje dar beveik nebuvo reaktyvinių lėktuvų. Šiandien, vakcinacijos kampanijos dėka, mes po truputį grįžtame į dabartį (ir net ateitį). Svarbu, kad pandemijos pamokos būtų išmoktos ir kelionių atžvilgiu: saugokime aplinką, taupykime energiją ir savo laiką, kai susitikimą, organizuojamą kitoje šalyje galime pakeisti aplinkai palankesniu virtualiu pokalbiu.
Tačiau, kada reikės, vėl keliausime, ir visai netrukus – vien tik elektrinėmis transporto priemonėmis“, – prognozuoja verslininkas Vladas Lašas.
Kodėl būtent elektrinėmis? Švari elektra, gaminama saulės ir vėjo elektrinėse, jau yra netgi pigesnė negu pagaminta iškastinį kurą naudojančiose. Tūkstančiai ir jau net milijonai mažų „naminių“ saulės elektrinių, sujungtų su elektromobilių akumuliatoriais, sukuria didžiulį didelėje teritorijoje paskirstytą ir patikimą elektros energijos tiekimo tinklą. Jau dabar pradedami naudoti pirmieji nedideli keleiviniai lėktuvai varomi elektra. V. Lašas įsitikinęs, jog vandenilio kuro celės užtikrins vis didesnes energijos atsargas, todėl šiuo kuru varomi lėktuvai galės kilti vis ilgesniems maršrutams.
„Per artimiausius keletą metų pamatysime pirmuosius elektrinius „oro taksi“, arba skraidančius automobilius („electric Vertical Take Off and Landing“ (eVTOL). 2051-aisiais tai bus įprasta autonominė, nebrangi ir labai energiškai efektyvi transporto priemonė“, – įsitikinęs garsus Lietuvos verslininkas.
Pastarųjų metų mobilumo inovacijos – nuo sudėtingų technologinių sprendimų iki sveikus įpročius ugdančių programėlių
Miestai keisis – keisis ir mūsų įpročiai. Pasak V. Lašo, jau dabar kuriami eksperimentiniai linijiniai miestai, kuriuos išilgai jungia greito visuomeninio transporto linija, o šalia jos viskas pasiekiama labai greitai – pėsčiomis, dviračiu, automobiliu.
„Ilgesnėms kelionėms miestuose patogiausia bus naudotis autonominiu taksi, greitesnėms – „skraidančiu automobiliu“, dar tolimesnėms – „Hyperloop“ tipo kapsule, judančia apie 1000 km/h greičiu vakuuminiame vamzdyje. Visos transporto priemonės bus labai išmanios, patogios ir paprastos naudotis, kelionė nereikš varginančio vairavimo – verčiau produktyvų darbą arba malonų poilsį. Ir ši ateitis gali ateiti greičiau negu manome. Miestai bus švaresni ir patogesni gyventi ir judėti“, – įspūdingą ateities viziją piešia V. Lašas.
Kokie pastarųjų metų startuoliai pakeitė mūsų požiūrį į keliavimą mieste? Pats V. Lašas noriai naudojasi „Bolt“ dalinimosi tinklo paspirtuku: ši transporto priemonė Vilniaus senamiestyje greičiu lenkia automobilį, o energijos sunaudoja daug kartų mažiau.
„Inovatyvūs startuoliai labai reikalingi sprendžiant transporto taršos ir automobilių spūsčių problemas. Netgi sveikatingumo startuolio vaikščiojimo įpročius ugdanti programėlė „Walk15“ irgi padeda atsisakyti automobilio ten, kur galime nueiti pėsčiomis. Startuolio „Rubbee“ elektrinė pavara, paverčianti paprastą dviratį elektriniu, ne tik palengvina keliones dviračiu, bet ir leidžia juo nuvažiuoti didesnius atstumus. Kaune „Elinta Motors“ sukurta elektrine pavara krovininiams automobiliams džiaugiasi „UPS“ Vokietijoje, „Oslo City Taxi“, „IKEA“ Austrijoje. Startuolis „Nevomo“ kuria naujos kartos elektrinę pavarą geležinkelių transformacijai į „Hyperloop“ greitesnę ir mažiau taršią transporto sistemą. O „Trafi“ sugeba mums greitai pateikti visą kelionės planą, naudojant įvairias transporto priemones ir sistemas, padedanti atsisakyti kelionių automobiliu po vieną“, – vien pastarųjų metų mobilumo sektorių inovavusius startuolius vardija pašnekovas.
Jaunimo verslumo ir finansinio raštingumo ugdymo organizacija „Lietuvos Junior Achievement“ ir birželio 29–liepos 15 dienomis nuotoliniu būdu Lietuvoje vyksiantis didžiausias Europos antreprenerystės festivalis „Gen-E 2021“ kviečia: ateitį įsivaizduok iš naujo. Trečioji iš 7 svarbių rytdienos temų: ateities keliavimas. Daugiau informacijos – festivalio internetinėje svetainėje.
