Bestuburiai rodo gerą būklę
Vilniečių pamėgtoje Bernardinų sodo dalyje, Vilnelės žemupyje, buvo atlikti vandens bestuburių tyrimai, kuomet keliose upės vietose drumsčiant vandenį tinkleliu gaudyti upėje gyvenantys vabzdžiai.
Tokie tyrimai atliekami visoje Vilnelėje, nuo pat žemupio čia, Sereikiškėse, kur upė įteka į Nerį, iki aukštupio šalia Baltarusijos sienos. „Pats tyrimas parodo ne tik momentinę vandens kokybę, kurią galima pamatyti iš cheminės vandens sudėties, bet ir ilgalaikę perspektyvą, kaip rūšys prisitaikė tiek prie organinės, tiek prie toksinės taršos. Pagal tai, kas upėje gyvena, kokia gyvūnų grupė dominuoja, galime pasakyti, kokia yra vandens ilgalaikė kokybė ir kaip ji keičiasi priklausomai nuo tiesioginio ir netiesioginio antropogeninio poveikio“, – sakė K. Skrupskelis.
Bestuburių tyrimas vykdomas skirtingose Vilnelės atkarpose, nes tiek vandens kokybė, tiek joje gyvenantys vabzdžiai skiriasi. Specialistas sako, kad surinkti duomenys vėliau gali būti lyginami su duomenimis, gautais iš kitų šalies, ar net Europos upių.
Šie Vilnelės vandens bestuburių tyrimai buvo vykdomi siekiant įvertinti upės vandens kokybę ir ekologinę būklę, kuri paremta Danijos upių indeksu.
Lietuvos hidrobiologų draugijos tarybos nario teigimu, bendrai visose tyrimų stotyse sugauta ir identifikuota per 50 skirtingų bestuburių grupių. Dauguma aptiktų rūšių yra tipiški tekančių vandenų atstovai, kurie daugiausiai randami švariose upėse su įvairialypiu kietu gruntu. Daugumos šių rūšių gyvenimui gera vandens kokybė yra būtina sąlyga.
Anot jo, nors atskirose upės atkarpose aptikta bestuburių gyvenančių įvairiose (vidutinės būklės) vandens telkiniuose, pagal priimtą ekologinės būklės vertinimo rodiklį, Vilnelės upės būklė preliminariai atitinka geros ir labai geros kokybės klasės kategorijas.
Dalis didelio tyrimo
Vandens bestuburių tyrimas – tik nedidelė dalis šiuo metu vykdomo Vilnelės ekologinės būklės tyrimo. Nors miesto upėse yra atliekami ES reikalavimus atitinkantys reguliarūs vandens kokybės tyrimai, jie nėra pakankami norint sukurti rekomendacijas upių bei jų biologinės įvairovės apsaugai.
Lietuvos hidrobiologų draugijos atliekamas tyrimas yra pirmas kompleksinis, įvairiapusis Vilnelės upės ekologinės būklės tyrimas, leisiantis išsamiai išanalizuoti vandens kokybę, jos augaliją bei gyvūniją, pagrindines grėsmes ir žalos šaltinius bei parengti išsamią rekomendacijų studiją upės biologinei įvairovei išsaugoti.
„Galime matyti, ar situacija keičiasi į gerą, ar į blogą, kokie yra taršos šaltiniai. Pagal nustatytas, pavyzdžiui, kaip šiuo atveju, vabzdžių grupes, matome, kad vienos ar kitos grupės neturime, žinome, kokios sąlygos tai vabzdžių grupei tinkamos ir kas daro įtaką tų rūšių išnykimui. Matydami ilgalaikį procesą, galime prognozuoti, kaip reiktų tvarkytis su organine ir toksine tarša“, – sako jis ir priduria, kad aplinkos monitoringas duoda galimybę ne tik stebėti, bet ir kontroliuoti gamtą, padėti jai išgyventi žmogaus poveikį.
Vilnelė – gyvūnijai reikšminga upė
K. Skrupskelio vertinimu, Vilnelė yra išties laukinei gyvūnijai svarbi upė. Dar šį pavasarį atlikta paukščių apskaita, kuomet buvo klausomasi upėje ir jos priekrantėse gyvenančių paukščių balsų, parodė, kad apylinkėse peri 5 į Lietuvos raudonąją knygą įrašytos sparnuočių rūšys, taip pat aptikta apie 10 Europos bendrijos svarbos paukščių rūšių.
Anot jo, Vilnelė taip pat yra viena iš trijų geriausių upių Baltijos regione, kuriose neršia lašišos: „Europos sostinėje, mieste, rudens metu galime matyti pusantro metro dydžio žuvų, atplaukiančių tiesiai iš Baltijos jūros. Europiniu mastu panašią situaciją turi tik švedai. Taigi, Vilniaus atvejis yra antras toks Europoje.“
„Galime sakyti, kad turime beveik laukinę upę Lietuvos sostinėje. Tos gyvybės tikrai yra daug, esminis klausimas, kaip ją išsaugoti ir kaip jai padėti neišnykti“, – priduria pašnekovas.
Vilnelės ekologinės būklės tyrimus inicijavo UAB „Darnu Group“ įsteigtas „Darnių iniciatyvų paramos fondas“. Šio fondo direktorė Akvilė Liaudanskienė sako, kad pradėjus plėtoti Paupio rajoną įmonė ėmė domėtis ir šalia tekančios vienos svarbiausių Vilniaus upių būkle.
„Ilgus metus nevalytoje 10 km upės atkarpoje pernai su narais ištraukėme daugiau nei 4 tonus įvairios kilmės šiukšlių: baldų, kilimų, drabužių, plastiko ir kitų neyrančių atliekų. Tai paskatino įsigilinti į svarbiausių Vilniaus miesto upių situaciją, kuri šiai dienai yra gana sudėtinga. Išsikėlėme tikslą šiais metais ne tik baigti valyti likusią Vilnios upės atkarpą, bet ir inicijuoti išsamius Vilnios ekologinės būklės tyrimus, kurių rezultatai mums padėtų ne tik išvalyti vandenį, bet ir spręsti kitas su biologinės įvairovės užtikrinimu susijusias problemas. Iki šiol Vilniuje tokie visapusiški bei išsamūs upių ekologinės būklės tyrimai nebuvo atliekami, todėl tikime, kad gauti duomenys pasitarnaus ne tik mums, bet ir kitiems, norintiems prisidėti prie švaresnių miesto vandens telkinių“, – sako ji.
Galutinius Vilnelės ekologinės būklės tyrimo, kurį sudaro žuvų bioįvairovės ir gausumo, vandens makrofitų, vandens bestuburių bei vandens ir pakrančių paukščių tyrimai, rezultatus planuojama gauti rugsėjį.
Tuomet bus imamasi svarbiausių upės valymo darbų bei rengiama upės priežiūros rekomendacijų studija. Vėliau fondas planuoja šį projektą tęsti ir įvertinti kitus Vilniui strategiškai svarbius vandens telkinius.
