Trijų dienų Europos žaliosios savaitės internetinis idėjų konkursas buvo vienas įvadinių šiemet Lietuvoje organizuojamo Europos antreprenerystės festivalio „Gen-E“ renginių. Hakatono metu 10 moksleivių komandų iš Lietuvos ir Europos ieškojo sprendimų, kaip sumažinti aplinkos taršą ir sugrąžinti ekologinį balansą Europos vandens telkiniams. Komanda iš Lietuvos „GIMNAZIYA“ pasiūlė originalų būdą patobulinti šiuo metu naudojamus parduotuvių pirkinių maišelius.
Iš parduotuvės parsineškite ne plastiką, o sėklų
Kokia idėja hakatono metu šovė lietuviams? Komanda „GIMNAZIYA“ pasiūlė dabartinius prekybos centrų maišelius gaminti tik iš popieriaus ir dargi – iš perdirbto. Perdirbant tarp sluoksnių įterpti ir augalų sėklas. Tokiu atveju maišelius galima tiesiog užkasti sode ir kartu su visa šeima stebėti, kaip iš jų išauga augalai.
Komandos atstovas Kovas Kastanauskas sakė, jog miškai bei medžiai labai susiję su vandens apytakos ratu. Kai maišeliams naudojamas perdirbtas popierius – kertama mažiau medžių. Tai – pirmoji šios idėjos nauda. Antroji – jog pakeitus įprotį ir vietoj plastikinių maišelių naudojant popierinius, mažiau rizikos, jog plastiko atliekos ar mikrodalelės pateks į vandenynus, kitus vandens telkinius, mažesnė rizika keliama ir vandens gyvūnų bei paukščių gyvybei.
„Nenusprendėme konkrečiai kokius augalus talpinsime į maišelius, bet tai galėtų būti nuo gėlių iki prieskoninių žolelių sėklų. Parinktume tokius augalus, kuriems reikėtų tiesiog žemės ir minimaliai saulės šviesos – kad juos pavyktų išauginti esant įvairioms sąlygoms. Netgi skirtingais metų laikais galėtume į maišelius dėti skirtingas sėklas“, – svarstė komandos atstovas Kovas Kastanauskas.
Pašnekovas taip pat dalinosi idėja, jog augalo sėkla, įterpta tarp perdirbto maišelio sluoksnių, galėtų būti tarsi „kinder-siurprizas“ – iki jos sulapojimo nežinotum, kokį augalą parsinešei.
Gera idėja suburia žmones
Kovo Kastanausko atstovaujama komanda savo būsimus klientus skirsto į kelias grupes: tai šeimos su mažais vaikais, aplinkosaugos idėjas palaikantis jaunimas arba plastikinių maišelių naudotojai, kuriuos jau po truputį ima graužti sąžinė. Vis tik komandos nariai sutaria, kad sudėtingiausia bus ne susimokėti už maišelių gamybą (kad ji finansiškai apsimokės, komanda jau yra apskaičiavusi), o pakeisti žmonių įpročius. Perdirbto popieriaus maišeliai su sėklomis galėtų būti ne tik žingsnis link švaresnės gamtos, tačiau ir biologijos žinių bei sodininkystės įgūdžių plėtimas.
„GIMNAZIYA“ jau anksčiau yra dalyvavusi jaunimo antreprenerystės ugdymo programoje „AcceleratorX“. Moksleiviai gamino originalaus dizaino drabužius, sujungiančius post-sovietinę kultūrą ir naująjį Vakarų Europos, Jungtinių Amerikos Valstijų gatvės stilių.
Hakatone „Gen-E Fights for Zero Pollution“ K. Kastanauską sužavėjo Estijos komanda. Pasak vaikino, ji buvo stipri ir pasiruošusi atsakyti į visus komisijos klausimus. Lietuviai netgi nepyko ant konkurentų, kai estų buvo išstumti iš prizininkų trejetuko – užėmė ketvirtąją vietą.
Tuo metu hakatono laimėtojais paskelbta komanda „Cipen“ iš Kipro. Juos pasveikino Europos Komisijos Aplinkosaugos direktorato generalinio direktoriaus pavaduotoja Joanna Drake. Komanda sugalvojo būdą, kaip iš paplūdimiuose rastų cigarečių nuorūkų – vienos dažniausių smulkių šiukšlių – gaminti rašiklius. Hakatono vertinimo komisijos nariai juos gyrė už išskirtinius problemų sprendimo įgūdžius, žiedinės ekonomikos bei nulinės taršos idėjomis pagrįstą mąstymą.
„Man jų idėja taip pat labai patiko! Esu skaitęs, kad Naujojoje Zelandijoje iš nuorūkų pagaminamos banglentės. „Cipen“ merginos ne tik sugalvojo gerą idėją, tačiau bendrauja su savo miesto savivaldybe, jau organizavo ne viena paplūdimio tvarkymo akciją. Iš jų galėjome pasimokyti, kad aplink savo idėją galima suburti daugybę žmonių“, – už kiprietes džiaugėsi K. Kastanauskas.
Rumunams padėjusi mentorė: jiems tik 17-ika, o jau turi veikiančią įmonę
Renginio metu jo dalyviams padėjo anksčiau apdovanojimus ir komisijos pagyrimus laimėjusių moksleivių komandų atstovės – tai geriausios 2019 metų Lietuvos jaunosios bendrovės „Bioras“ bendraįkūrėjos Gerda Prakopimaitė bei Sandra Kmitaitė. Nukreipiant tvariu keliu taip pat padėjo ateities miestų planavimo ir konsultacijų bendrovės „Sweco“ projektų vadovas, „Lietuvos Junior Achievement“ ugdymo programų alumnas Paulius Grigaliūnas.
Dalyvius patarimais gelbėjo ir bendrovės „Moody‘s“ Lietuvoje atstovė Jūratė Eidenienė. Renginyje ji padėjo rumunų moksleivių komandai.
„Ši komanda jau turi veikiantį sprendimą: iš aplinkos surenkamos plastiko atliekos (panašiai, kaip mūsų akcijos „Darom!“ metu), jos vėliau perdirbamos į plastiko žaliavą, iš kurios 3D printerio pagalba spausdinami puodeliai, žaislai ir net laikikliai apsauginėms kaukėms! Jiems tik 17-ka, o jau turi sukūrę įmonę ir jaučia atsakomybę už mūsų visų aplinką“, – jaunos komandos ambicingumu žavėjosi J. Eidenienė.
Pašnekovė teigė, jog po renginio jaučia užtikrintumą, kad su tokiais jaunuoliais tikrai išspręsime egzistuojančias aplinkosaugos problemas.
„Mes, suaugusieji, galime patarti, bet turime pirmiausia būti atviri ir klausytis. Ką man asmeniškai reiškia mentorystė moksleiviams? Dalinantis žiniomis ir patirtimi iš tiesų daugiau gauni nei atiduodi. Ypač malonu, kai galiu kažką duoti jaunajai kartai“, – sakė J. Eidenienė.
„Jų pasiryžimas tapti problemos sprendimu negali likti nepastebėtas“
Už aplinkosaugą, vandenynus ir žuvininkystę atsakingas Europos Komisijos narys Virginijus Sinkevičius renginyje sakė, jog Europos jaunimo išradingumas priartina mus prie švaresnio ir sveikesnio pasaulio.
„Keliame sau aukštus tikslus – visiškai nutraukti aplinkos taršą Europoje. Aktualu į šį iššūkį įtraukti ir jaunimą ir aš didžiuojuosi galėdamas girdėti jų idėjas viename iš Europos žaliajai savaitei skirtų renginių“, – sakė V. Sinkevičius.
Europinio „Junior Achievement“ organizacijų tinklo – vieno iš hakatono organizatorių – vykdantysis direktorius Salvatore Nigro pastebėjo, jog maždaug pusė įprastai jaunųjų bendrovių plėtojamų idėjų siekia išspręsti kokią nors aplinkosaugos problemą.
„Jų pasiryžimas tapti problemos sprendimu negali likti nepastebėtas. Todėl labai džiaugiuosi, jog Europos Komisija suteikė tokią didžiulę galimybę verslių europiečių kartai suplanuoti mūsų ateitį“, – sakė S. Nigro.
„Žinome, jog jaunuoliai, kurie mokėsi verslumo, geriau suvokia Europos Sąjungos suteikiamas galimybes ir mato šviesesnę ES ateitį. Šis hakatonas – bendradarbiavimo pavyzdys, kai įvairių šalių „Junior Achievement“ nariai susibūrė tam, kad sukurtų šviesesnę ateitį“, – pridūrė ir „Lietuvos Junior Achievement“ vadovė Andželika Rusteikienė.
Hakatone dalyvavo 10 moksleivių komandų iš Albanijos, Bulgarijos, Kipro, Estijos, Lietuvos, Šiaurės Makedonijos, Portugalijos, Rumunijos, Slovakijos ir Šveicarijos.
Moksleiviai vienu metu įgyvendins abi idėjas
Taigi, kas toliau? Ar komanda „GIMNAZIYA“ pasirinks dirbti su idėja „Užaugink“ (perdirbto popieriaus maišeliai, papildyti sėklomis), ar vis tik liks prie ankstesnės, labiau kūrybą, saviraišką išlaisvinančios idėjos?
K. Kastanauskas sako, jog drabužių gamybos jaunoji bendrovė „GIMNAZIYA“ tikrai išliks ir jau netgi ruošiasi rugsėjui. „Užaugink“ dar šiemet turėtų būti įforminta kaip mažoji bendrija ir pradėti savo veiklą.
„Galiu patikinti, kad abi idėjos bus toliau plėtojamos“, – sakė K. Kastanauskas.
Smagu skaityti apie tvarias idėjas ir kad jos, į priekį stumtelėtos mentorių ir tarptautinių konkursų, labai greitai virsta tikrų tikriausiu verslu. Tokių šviežių idėjų banga dar tik atsirita: Lietuvoje rengiamas virtualus renginys „Gen-E 2021“ bus didžiausias Europos Antreprenerystės festivalis, kuriame vyks geriausių Europos moksleivių ir studentų bendrovių konkursai. Šio renginio, vyksiančio birželio 29 – liepos 15 dienomis metu tūkstančiai jaunųjų verslininkų gaus progą pristatyti visai Europai savo išskirtines idėjas. Verslininkų, savo srities ekspertų komisijos jau pasiruošusios jaunuolius įvertinti, o „Junior Achievement“ – apdovanoti prizais. Daugiau informacijos – festivalio internetinėje svetainėje.
