Gamta – nenuspėjama, bet technologijos padės pasiimti jos tiekiamą energiją

Pagal dabartinius Europos Sąjungos „Žaliojo kurso“ įsipareigojimus, 2050-aisiais Vilnius kartu su kitais Europos miestais turėtų tapti klimatui neutraliu, kitaip tariant, nė kiek CO2 neišskiriančiu miestu. Vilniaus vicemero V. Benkunsko teigimu, šiuo metu didžiausios Vilniaus emisijos – iš transporto ir kuro, kuriuo šildomi vilniečių būstai. 40 proc. vilniečius šildančios energijos šiuo metu gaminama iš gamtinių dujų, 60 proc. – iš biokuro. Tačiau biokuras, prieš kelerius metus atrodęs kaip išeitis, netrukus jau nebebus priskiriamas prie atsinaujinančių energijos šaltinių. Taigi, prasideda naujų iššūkių metas.

Vilnius neturi galimybės išnaudoti vėjo energijos, tačiau galime pereiti į saulės energetiką“, – sostinės planus atskleidė V. Benkunskas.

Vilniaus miesto vicemeras Valdas Benkunskas
Foto: S.Žiūros nuotr./Fotobankas

Atsinaujinančių energijos šaltinių technologijų srityje labai svarbu išspręsti energijos pasaugojimo klausimą. Vicemeras viliasi, kad ateityje Vakarų Lietuvoje vėjų jėgainių per naktį „užsukta“ elektra pasieks Vilnių. Kitaip tariant, sostinės poreikiams bus išnaudojamas Lietuvoje pagamintos elektros perteklius.

„Pereinant į atsinaujinančios energijos sritį labai svarbus gebėjimas energijos perteklių surinkti, o kai atsiranda trūkumas – jį pasiimti. Nes gamta yra nenuspėjama“, – sako V. Benkunskas.

Dar viena Vilniaus problema – individualių namų krosnys ir pečiukai, kūrenami neaiškios kilmės kuru. Deja, bet jų ateitis – niūri. V. Benkunsko teigimu, teks apskritai uždrausti šildymąsi kietuoju kuru, nes Vilnius yra dauboje ir visi teršalai (dažniausiai – kietosios dalelės) čia užsilaiko. Žinoma, individualių namų savininkams bus pasiūlytas pereinamasis laikotarpis, bet jis tikrai bus trumpesnis, nei iki 2051-ųjų. Individualūs namai iki tų metų turėtų „apsišarvuoti“ saulės jėgainėmis, o viduje krosnį galėtų pakeisti šilumos siurblys.

Trečias žingsnis – didinamas namų energinis efektyvumas. Šioje srityje darbo užteks dar keliems dešimtmečiams į priekį, nes vien sostinėje statybininkų rankų ir apšiltinimo prašyte prašosi apie 4000 daugiabučių.

2051-aisiais naudotis asmeniniu automobiliu bus nepatogu

O ką gi daryti su antruoju oro taršos šaltiniu – asmeniniais automobiliais?

Jau padaryti žingsniai, kad sostinėje atsirastų tankus elektromobilių įkrovimo stotelių tinklas. Pasak vicemero, ir toliau bus atnaujinamas viešasis transportas – iki 2030-ųjų net pusė sostinės autobusų ar troleibusų bus elektriniai, į muziejus išriedės paskutiniai dyzeliniai autobusai.

Sostinė mažais, kasdienybėje galbūt nepastebimais žingsneliais mažina įprotį visur ir visada važiuoti „iki durų“. Pavyzdžiui, naujos miesto vystymo taisyklės numato, kad vienam naujai pastatytam butui įrengiama tik viena parkingo vieta.

„Sau keliame aiškius tikslus – žmonėms turi būti patogiau ir greičiau keliauti su viešuoju transportu. Jis turi būti tikslus, turėti prioritetą prieš individualius automobilius. Miestui augant, vystantis, viešasis transportas savo nauda turi nusverti asmeninį automobilį“,– sakė V. Benkunskas.

Įmonės turėtų jau dabar pradėti galvoti apie tvarumo strategiją

„Lietuvos Junior Achievement“ ugdymo programų alumni, ateities miestus projektuojančios bendrovės „Sweco“ projektų vadovas Paulius Grigaliūnas jau šiandien pastebi, kokio miesto link žengia stambios ir smulkesnės įmonės, kaip jos motyvuoja savo darbuotojus visiems kartu ugdyti aplinką ir švarų orą tausojančius įpročius.

„Manau, švaraus oro pasieksime dvejopomis priemonėmis: tiek skatinimo, tiek mokesčių ar baudų už normas viršijančius išmetimus, – svarstė pašnekovas. – Iš kitos pusės, pati visuomenė jau dabar inicijuoja pokyčius. Žmonės nori važinėti dviračiais, elektromobiliais, traukiniais, jie jungiasi prie įvairių iniciatyvų.“

Bendrovės „Sweco“ projektų vadovas Paulius Grigaliūnas
Foto: S. Žiūros nuotr.

2051-aisiais gatvėmis riedės gerokai daugiau elektromobilių, nes jau šiandien jų gamyba ir tobulinimu užsiima ne tik mums įprasti automobilių gamintojai, tačiau ir stambiausios informacinių technologijų kompanijos. P. Grigaliūnas prognozuoja, jog paliktas krautis elektromobilis galės dalį elektros energijos netgi atiduoti į tinklą, jei netoliese kažkam jos staigiai prireiks.

Jei šiandien tik kai kurios įmonės turi savo tvarumo strategijas, tai 2051-aisiais tokia strategija kabės įrėminta prie pagrindinio įėjimo į kiekvienos įmonės biurą. Šiandien tvarūs sprendimai aktualiausi gamybos įmonėms – jos tikrina, iš kur atkeliauja žaliava jų produktui, kokia yra logistikos grandinė, kaip ta žaliava yra surenkama, supakuojama?

„Tuo metu biurų įmonės skatina darbuotojų elgesio pokyčius. Žinau pavyzdžių, kai darbuotojai skatinami į darbą atvykti elektriniais paspirtukais, dviračiais, elektromobiliais. Yra sukurta netgi specialių programėlių, kurios (žinoma, naudojamos ne pandemijos metu), leidžia į vieną automobilį susirinkti 3-4 kolegoms“, – sakė „Sweco“ atstovas.

Išmoksime panaudoti viską – net perteklinę šilumą, atsiradusią dėl per ilgo el. laiško parašo
Taupyti energiją (o kartu su ja – ir CO2 išmetimus) įmonės darbuotojai galėtų tiesiog nesinaudodami liftu, o užlipdami į savo biurą, ypač jei jis įsikūręs 3-4 aukšte. Pasak P. Grigaliūno, šiandien pastatai netgi projektuojami taip, kad įėję pirmiausia matytumėte laiptus, o lifto reikėtų šiek tiek paieškoti.

„Energijos taupymui yra net smulkiausių būdų – kad ir nedėti savo parašo, ypač – dar su įmonės logotipais, kai atsakinėji į elektroninį laišką. Žmogus juk jau žino, su kuo susirašinėja. Smulkmena? Bet visa tai transformuojasi į serverių apkrovą, o apkrauti serveriai naudoja daugiau elektros energijos. Ji turi būti iš kažkur gaunama“, – sako pašnekovas.

Beje, veikdami serveriai generuoja šilumą. Kaip ir gamybos įrengimai, prekybos centrų kondicionierių sistemos. Greičiausiai 2051-aisiais jau būsime efektyviai „pakinkę“ šią šilumą ir tikrai nieku gyvu neleisime jos į orą. Pasak P. Grigaliūno, jau šiandien dalis įmonių kreipiasi su klausimais, ką šioje srityje būtų galima padaryti.

Apskritai ateityje išmoksime neišmesti nieko – vanduo gamybiniuose procesuose galės būti panaudojamas dar ir dar kartą, medienos, metalo apdirbimo įmonių gamybinės atliekos virs naujais daiktais.

Nuo intensyvių liūčių apsaugos pati gamta

Ateityje tikrai lengviau planuosime žaliąsias erdves, nes „Kurk Lietuvoje“ jau šiandien išbando miestų žaliojo indekso metodiką. Ji leidžia įvertinti, ar pakankamai žalia bus nauja planuojama teritorija (statomas naujas rajonas, rekonstruojama gatvė ar panašiai).

„Lietuva įstatymuose yra nurodžiusi, kiek žaliųjų plotų turėtų likti po bet kurių statybų. Galima naudoti daugiau vandeniui laidžių dangų, be to, jau yra atsiradęs ir toks betonas, kuris iš aplinkos sugeria tiek CO2, tiek įvairius sunkiuosius metalus. Šie teršalai su lietaus vandeniu nuplaunami į specialią tam suprojektuotą rezervuarą“, – kalbėjo P. Grigaliūnas.

Bendrovė „Sweco“ yra prie gyvenamųjų namų projektavusi parkus, kurie didelės liūties metu gali būti užliejami. Patvindami parkai apsaugo gyvenamųjų namų pamatus ir kitą infrastruktūrą. Tuo metu parko teritorijoje ar, pavyzdžiui, įgilintoje vaikų žaidimų aikštelėje vanduo gali laikytis kelias dienas, kol susigers.

Švedijoje P. Grigaliūnas yra pastebėjęs pavyzdžių, kai kritulius sugeriančios žaliosios juostos įrengiamos šalia intensyvaus eismo gatvių, o tiksliau – skiria gatvę ir šaligatvį. Viskas čia kruopščiai apgalvota ir paskaičiuota – paviršiuje žaliuoja augalai, turintys vandens filtravimo savybių, o po jais – kelių sluoksnių gruntas, galintis sugerti didelį kiekį liūties vandens.

Saulė, vėjas, gruntas, žaliosios zonos, raumenų jėga (lipant laiptais užuot važiavus liftu) – pasirodo, pati gamta duoda mums visus įrankius šiandieniniams klimato ir oro taršos iššūkiams išspręsti, tereikia jais tinkamai pasinaudoti. Kaip sakė Vilniaus vicemeras, gamta – nenuspėjama, todėl jos resursams kuo efektyviau panaudoti artimiausiais metais tikrai prireiks daug taiklių įžvalgų ir inovacijų. Bandyti reikia pradėti jau dabar nes... juk nenorite pensijoje nešioti dujokaukės?

Jaunimo verslumo ir finansinio raštingumo ugdymo organizacija „Lietuvos Junior Achievement“ ir birželio 29–liepos 15 dienomis nuotoliniu būdu Lietuvoje vyksiantis didžiausias Europos antreprenerystės festivalis „Gen-E 2021“ kviečia: ateitį įsivaizduok iš naujo. Viena iš 7 svarbių rytdienos temų: švarus oras. Daugiau informacijos – festivalio internetinėje svetainėje.

„Gen-E 2021“ rėmėjai Lietuvoje: nacionaliniai partneriai SEB bankas, „Moody‘s“, „UPS“ ir Vilniaus miesto savivaldybė, vietos partneriai „Scandagra“ ir Kauno miesto savivaldybė, informaciniai partneriai DELFI ir „Verslo žinios“.