Problemos kurortuose

Prasidedant šiltajam sezonui vis daugiau poilsiautojų atvyksta į pajūrį, o Palangos kavinės ir restoranai pradeda savo veiklą pilnu pajėgumu.

„Didėjant žmonių srautui pastebima ir didėjanti nuotekų tarša riebalais, kurie užkemša vamzdynus. Tai ypač aktualu J. Basanavičiaus gatvėje, kurioje viešojo maitinimo įstaigų koncentracija yra milžiniška. Šioje gatvėje turizmo sezono metu nuotekų trasos užsikemša labai dažnai, o ypač savaitgaliais“, - sako „Palangos vandenys“ direktoriaus pavaduotojas Kęstutis Veisas.

Pasak K. Veiso, nors maitinimo įmonės privalo įsirengti riebalų gaudykles, ne visos tai daro arba netinkamai prižiūri įrengtas gaudykles. Tai sukelia problemų ne tik teršiančiai įmonei, kuri priversta laikinai nutraukti veiklą, kol bus sutvarkyti nuotekų tinklai. Kenčia ir tokių teršėjų kaimynai, kurie virtuvėje susikaupusius riebalus tvarkingai pašalina. Neišvengiama ir blogo kvapo, kuris atbaido klientus.

„Klaipėdos vanduo“ komunikacijos vadovė Gintarė Butkienė teigia, jog Klaipėdoje didelių problemų dėl į nuotekų tinklus patenkančių riebalų nėra.

„Šiuo metu Klaipėdoje įmonės tvarkosi gana sėkmingai. Pasitaiko pavienių teršėjų, kuriuos stengiamės identifikuoti. Patys tikriname sistemas ir, jei atrandame riebalų sankaupų, matome, iš kurios įmonės tie riebalai atkeliavo. Tada yra skiriamos baudos už padidintą taršą,“- sako G. Butkienė.

Patiria nuostolius

Pasak LVTA prezidento Broniaus Miežutavičiaus, nuotekų trasų užkimšimas riebalais kenkia ne tik maitinimo įstaigoms, bet atneša finansinių nuostolių ir vandentvarkos įmonėms.

„Didelė dalis avarijų įvyksta būtent dėl riebalais užkimštų nuotekų tinklų. Laikas, gaištamas šioms avarijoms likviduoti, galėtų būti naudojamas kitiems būtiniems darbams atlikti“, - sako B. Miežutavičius.

„Palangos vandenys“ direktoriaus pavaduotojas K. Veisas paantrina, kad kasmet bendrovės avarinė tarnyba miesto nuotekų tinkluose užsikimšimus šalina apie 500 kartų. Tokių avarijų likvidavimui skirtas laikas bei sąnaudos galėtų būti panaudoti profilaktiniam nuotekų linijų valymui.

Riebalai – elektros gamybai

Visgi riebalai gali būti panaudojami ir elektrai išgauti.

Klaipėdos nuotekų valykloje įrengtame riebalų priėmimo punkte kasdien atvežama iki 10 tūkst. litrų riebalų.

„Klaipėdos priėmimo punkte gauti riebalai kartu su dumblu iš nuotekų valyklos sėkmingai panaudojami biodujų gamybai. Vien iš biodujų žaliosios elektros Klaipėdos nuotekų valykloje technologinių įrenginių palaikymui pasigaminame apie 75 proc. viso reikiamo elektros kiekio,“ – sako „Klaipėdos vanduo“ atstovė G. Butkienė.

„Šiaulių vandenys“ surinktus riebalus taip pat panaudoja biodujų gamybai.

„Surinktos kaloringos maisto atliekos keliauja į dumblo pūdytuvus kartu su nuotekų dumblu. Riebalų kiekį būtina dozuoti, kad nesutriktų pūdymo procesas. Iš vienos tonos bioskaidžių atliekų galima išgauti apie 180 kub. m biodujų, iš kurių kogeneracinėje jėgainėje pagaminama apie 500 kWh elektros bei 510 kWh šilumos energijos. Pagaminta energija sunaudojama dumblo apdorojimo bei nuotekų valymo technologiniams procesams“, - sako UAB „Šiaulių vandenys“ nuotekų valyklos viršininkas Antanas Baškys.

Dėl karantino – mažiau riebalų

Pasak A. Baškio, riebalai priimami tik šiltuoju metų laiku, kadangi esant žemesnei kaip 10 laipsnių temperatūrai jie sustingsta ir sutrikdo technologinius procesus. Ji pastebi, kad pernai šių atliekų priimta ženkliai mažiau, nes viešojo maitinimo įstaigos dėl karantino apribojimų laikinai pristabdė savo veiklą.

Gaudyklose surinktus riebalus „Šiaulių vandenys“ pradėjo priimti 2015 m. Per pirmuosius metus bendrovė sutvarkė apie 36 t biologiškai skaidžių atliekų, 2019 m. – 66 t, o 2020 m. tik 28 tonas. Per šių metų pirmąjį ketvirtį sutvarkyta beveik 12 tonų biologiškai skaidžių atliekų.

Ką turi žinoti gyventojai?

Dažnam gyventojui kyla klausimų, kaip tinkamai tvarkyti riebalus.

Pilant juos į kanalizaciją, rizikuojama užkimšti vamzdynus. Su plovikliu ir šiltu vandeniu riebalai lengvai nusivalo ir nuteka, tačiau vamzdyne vanduo atvėsta ir riebalai prilimpa prie vamzdžių. Prie riebalais apsinešusių vamzdžių kimba kitos atliekos ir buityje naudojama chemija. Taip susidaro kietos sąnašos, kurios susiaurina ar net visiškai užkiša tinklus.

„Visuomenėje gajus įsitikinimas, kad kanalizacijos vamzdynų valikliai gali išvalyti užsikišusius vamzdžius. Tačiau šios cheminės priemonės veikia tik esant šiltam vandeniui, o patekusios į tinklą, jos nebeveikia, prikimba prie susidariusių sąnašų. Avarinei tarnybai valant vamzdynus, tas sąnašas tenka daužyti“,- sako „Šiaulių vandenys“ atstovas A. Baškys.

Pasak bendrovės „Klaipėdos vanduo“ komunikacijos vadovės G. Butkienės, reikia šviesti visus gyventojus.

„Galbūt vieno žmogaus išpiltas nedidelis riebalų kiekis labai nekenkia, tačiau kai tai daroma masiškai – jau nemenka problema. Paskaičiavome, kad bene ketvirtadalis avarijų nutinka būtent dėl riebalų užsikimšimo“, - sako G. Butkienė.

Aplinkosaugos specialistai pataria riebalų atliekas kaupti tarose ir mesti į mišrių atliekų konteinerį. Pagal Europos Sąjungos reikalavimus atliekų konteineriuose iki 2024 metų pradžios turėtų būti įrengtos ir specialios talpos maisto atliekoms surinkti.