Aplinkos apsaugos agentūrai patvirtinus bendrovės „Vilniaus vandenys“ atlikto Poveikio aplinkai vertinimą, Vilniaus nuotekų valyklos rekonstrukcijos darbai turėtų prasidėti netrukus, vos gavus statybos leidimą.

„Įsisenėjusi Lietuvos vandens telkinių problema – tarša maistinėmis medžiagomis iš laukuose išplaunamų trąšų ir gyventojų nuleidžiamų nuotekų. Vilnius į Nerį išleidžia vis dar per daug eutrofikaciją didinančios taršos, tačiau nebeilgai: per du etapus atnaujinus Vilniaus valyklą, tarša sumažės daugiau kaip dviem trečdaliais. Tai dar ne nulinė tarša, bet jau iš esmės kitokia nuotekų kokybė“, – sako aplinkos ministras Simonas Gentvilas.

Simonas Gentvilas

2019 m. ši valykla išvalydavo 106 tūkst. kub. m nuotekų ir beveik 55 tonas teršalų per parą, o po rekonstrukcijos išvalys daugiau nei 160 tūkst. kub. m nuotekų ir daugiau nei 67 tonas teršalų. Rekonstravus valyklą, tarša fosforu sumažės nuo 1 iki 0,5 mg/l, azotu – 70 proc., bioskaidžiomis dalelėmis (BDS7) – iki 54 proc. Valykla sulaikys itin smulkias (iki 0, 05 mm dydžio) plastiko daleles.

„Vilniaus vandenų“ generalinio direktoriaus Mariaus Švaikausko teigimu, Vilniaus miesto nuotekų valykla, kaip didžiausia Lietuvoje, yra strategiškai svarbi ne tik sostinės, bet ir visos šalies upių vandens būklei. „Per kelis dešimtmečius nuo valyklos eksploatacijos pradžios įvyko svarbių pokyčių: išaugo miestas, nuotekose kelias dešimtis kartų padidėjo teršalų kiekis, griežtėjo šalies bei tarptautiniai aplinkosaugos reikalavimai, o pernai dar susidūrėme su nauju iššūkiu – iš nuotekų sugaudyti plastiko daleles. Todėl Vilniaus miesto nuotekų valyklos rekonstrukcija, didinant jos pajėgumus bei teršalų išvalymo efektyvumą, gyvybiškai svarbi miestui, miestiečiams ir aplinkai“, – sako Marius Švaikauskas.

Vilniaus miesto vicemero Valdo Benkunsko žodžiais, valyklos veikla buvo palaikoma minimaliomis investicijomis, todėl išlaikyti aukštą nuotekų̨ išvalymo kokybę nebuvo paprasta. „Dabar atnaujinus valyklą iš esmės, bus panaikintas atotrūkis tarp lūkesčių paslaugos kokybei ir techninių galimybių̨. Vadinasi, galėsime ne tik užtikrinti minimalius reikalavimus, bet ir pagerinti daugelį rodiklių daugiau nei privaloma pagal galiojančius teisės aktus“, – sako Valdas Benkunskas.

Valdas Benkunskas

Per du etapus rekonstruojant valyklą bus statomas naujas nešmenų sulaikymo grandies pastatas bei sumontuota nauja nešmenų apdorojimo įranga. Latakai bus uždengti, kad neskleistų kvapo, atnaujinti pirminiai nusodintuvai, biologinio valymo reaktoriai. Įrengtas tretinis valymas, kurio pajėgumas bus ne mažesnis kaip 7900 kub. M./val. ir leis efektyviau išvalyti smulkiąsias daleles, fosforą. Tretinis valymas pasitelkiamas ir kaip viena iš alternatyvių technologijų plastikui nuotekose sulaikyti.

Įgyvendinus abu valyklos rekonstrukcijos etapus, nuotekų sudėtis pagerėtų ne tik iki dabar Nuotekų tvarkymo reglamente numatytų normų, bet ir atitiktų Baltijos jūros aplinkos apsaugos komisijos rekomendacijas, nurodančias geriau išvalyti nuotekas, prieš išleidžiant jas į vandens telkinius. Išleidžiant švaresnes nuotekas, pagerės Neries būklė, teigimą poveikį patirs ir gyvybės rūšys buveinių apsaugai svarbiose teritorijose.

Įrengiamuose trijuose 3700 kub. m talpos pūdytuvuose bus pūdomas nuotekų dumblas. Dumblo surinkimo bunkeriai bus sujungti į nemalonių kvapų šalinimo sistemą. Dumblo sandėliavimo aikštelėje medžiaga bus sausinama ir džiovinama ir, šitaip paruošus, panaudojama karjerams atkurti, sąvartynams uždaryti, pažeistoms teritorijoms atstatyti, miškui auginti, žaliesiems plotams atstatyti bei žemės ūkyje. „Vilniaus vandenys“ nuotekų valykloje išgaunamą dumblą jau dabar panaudoja elektros energijos gamybai.

Bendrosios investicijos į valyklos atnaujinimą sudaro apie 44 mln. eurų, iš kurių beveik pusę dengia Aplinkos ministerija iš ES struktūrinių fondų, o kitą dalį – UAB „Vilniaus vandenys“.