Dalies savo lėktuvų bakus tokiais degalais, maišydamos su įprastiniais aviaciniais degalais iš iškastinių žaliavų, dar prieš pandemiją pildė didžiosios tarptautinės oro linijų bendrovės „Lufthansa“, „KLM Royal Dutch Airlines“, „Finnair“ ir kitos.

Į aplinką mažiau teršiančių oro linijų klubą vis aktyviau jungiasi ir mažesnės, tik privačius skrydžius vykdančios kompanijos. Viena iš jų – suomių aviacijos bendrovė „Jetflite“, tvarius aviacinius degalus šį mėnesį pradedanti naudoti visuose verslo skrydžiuose Suomijoje.

Paskatino investicijas į tvarumą

Kuo daugiau skraidome, tuo daugiau šiltnamio efektą sukeliančių teršalų patenka į atmosferą, todėl Suomijos korporacija „Neste“ tarptautiniams oro uostams ir oro linijoms siūlo aviacinius degalus, pagamintus iš 100 proc. atsinaujinančių žaliavų.

„Pasaulyje pasiskiepijusių žmonių daugėja, šalys atsilaisvina reguliavimus, todėl prognozuojame, kad verslo skrydžių skaičius netrukus vėl pradės augti. Siekiame savo verslo klientams pasiūlyti mažiau taršius skrydžius ir padėti reikšmingai sumažinti išmetamą anglies dvideginio kiekį“, – sako Jan Lindholm, Suomijos bendrovių grupei „Wihuri Group“ priklausančios įmonės „Jetflite“ pardavimų vadovas.

„Mūsų bendrovės mokslininkų sukurtus tvarius aviacinius degalus „Neste MY SAF“ galima įsigyti didžiuosiuose Europos, Šiaurės Amerikos ir Azijos oro uostuose, todėl labai malonu, kad galime juos pasiūlyti ir privačiam verslo skrydžių operatoriui Suomijoje“, – sako Tuomas Kulola, „Neste“ pardavimų, rinkodaros ir paslaugų vadovas.

Tvarūs aviaciniai degalai savo chemine sudėtimi yra identiški įprastiems aviaciniams degalams ir atitinka griežtus aviacijos sektoriaus saugos bei kokybės reikalavimus. Per visą degalų gamybos ir suvartojimo ciklą naujos kartos aviaciniai degalai palieka iki 80 proc. mažesnį anglies pėdsaką nei įprasti iš naftos pagaminti degalai.

Renkasi alternatyvius degalus

Prie mažiau aplinką teršiančių skrydžių gali prisidėti kiekvienas keliautojas. Daugelis oro linijų bendrovių savo verslo ir privatiems klientams siūlo galimybę kompensuoti skraidymo metu padarytą žalą aplinkai, renkantis mokėti papildomą priemoką prie skrydžio bilieto kainos. Šiuos pinigus oro linijos skiria tvariems aviaciniams degalams įsigyti.

T. Kulolos teigimu, tvarūs sertifikuoti aviaciniai degalai yra greitas ir efektyvus sprendimas dekarbonizuoti transporto sektorių, ypač sunkiojo transporto ir aviacijos srityse, kur trūksta kitų ekonomiškų, mažai anglies dioksido į aplinką išskiriančių sprendimų.

„Mūsų tvarūs aviaciniai degalai yra visiškai suderinami su esama reaktyvinių variklių technologija, todėl papildomos investicijos ar modifikacijos orlaiviuose ar jų degalų paskirstymo infrastruktūroje nėra būtinos“, – privalumus vardina T. Kulola.

Oro linijų bendrovė „Lufthansa“ pirmąjį bandomąjį skrydį, naudojant tvarius aviacinius degalus, įvykdė 2011 metų liepą. Tuomet tokie degalai nebuvo plačiai prieinami, o sąnaudų skirtumas, lyginant su įprastais iš naftos pagamintais degalais, buvo didelis.

Nors tvarūs aviaciniai degalai išlieka brangesnė alternatyva, prognozuojama, kad ateityje jie galėtų atpigti, didėjant šios produkcijos gamybos ir pardavimo mastui.

Šiuo metu JAV ir Europoje per metus „Neste“ pagamina 100 000 tonų tvarių aviacinių degalų. Iki 2023-ųjų bendrovė planuoja didinti gamybos pajėgumus Roterdame ir Singapūre, kas leis rinkai kasmet pasiūlyti daugiau nei 1,5 mln. tonų iš atsinaujinančių žaliavų pagamintų aviacijai skirtų degalų.

2020-aisiais „Neste“ klientų naudojami produktai leido 10 mln. tonų sumažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetamą kiekį. Bendrovė ne vienerius metus iš eilės patenka į tvariausių pasaulio įmonių ketvertuką, o šiemet vartotojų buvo pripažinta tvariausiu prekės ženklu degalų kategorijoje Lietuvoje.