Vos prieš tris mėnesius dirbti pradėjęs J. Bidenas į dvi dienas truksiantį virtualų Žemės dienos viršūnių susitikimą pakvietė 40 valstybių lyderių, tuo deklaruodamas JAV sugrįžimą į kovos su klimato kaita priešakines linijas. Susitikime, prasidedančiame Europos Sąjungai ir Jungtinei Karalystei jau paskelbus tvirtesnius įsipareigojimus dėl klimato, taip pat dalyvaus JAV priešininkės Kinija ir Rusija.

Pasaulyje didėjant susirūpinimui sparčiu planetos šiltėjimu, žaliųjų grupės tikisi, kad J. Bidenas, kuris savo šalyje stumia „žalią“ 2 trln. dolerių (1,67 trln. eurų) vertės infrastruktūros paketą, maždaug padvigubins JAV tikslus dėl klimato kaitą lemiančios taršos mažinimo ateinantį dešimtmetį.

J. Bidenas tikisi, kad naujasis JAV tikslas paskatins ir kitus lyderius „paskelbti apie savo ambicijų didinimą“, sakė vienas jo administracijos pareigūnas.

Kinija patvirtino, kad prezidentas Xi Jinpingas (Si Dzinpingas) dalyvaus susitikime ir pasakys „svarbią kalbą“. Tai bus pirmas, nors ir virtualus, Xi Jinpingo susitikimas su J. Bidenu šiam tapus JAV prezidentu. Tarp abiejų šalių šiuo metu tvyro didelė įtampa dėl įvairių klausimų, pradedant žmogaus teisėmis ir baigiant prekyba bei gynyba.

Prieš kelias dienas buvęs JAV valstybės sekretorius Johnas Kerry (Džonas Keris), kuris dabar yra J. Bideno klimato pasiuntinys, apsilankė Šanchajuje ir paskelbė bendrą pareiškimą dėl bendradarbiavimo.

Kinija, kuri yra didžiausia teršėja anglies junginiais, ir JAV drauge yra atsakingos už maždaug pusę klimato kaitą lemiančios pasaulinės taršos. Tai reiškia, kad bet koks sprendimas be šių dviejų valstybių yra neįmanomas.

Pernai Kinija pažadėjo iki 2060 metų tapti neutralia klimato atžvilgiu ir numatė, kad taršos pikas bus 2030-aisiais. Tačiau Pekinas neatsisako anglių – pačios „nešvariausios“ energijos – ir yra nepatenkintas ES skatinamais raginimais taikyti anglies mokestį, kuris pakenktų Kinijos eksportui.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas, kurį J. Bidenas kritikuoja dėl numanomo Maskvos kišimosi į JAV rinkimus, kibernetinių atakų ir elgesio su kalinamu disidentu Aleksejumi Navalnu, taip pat priėmė kvietimą dalyvauti ir sakė, kad ketvirta didžiausia pasaulio teršėja „privalo atsakyti į klimato kaitos iššūkius“.

Japonijos premjeras Yoshihide Suga (Jošihidė Suga) praėjusią savaitę lankydamasis Vašingtone užsiminė, kad planuoja naujus įsipareigojimus.

Kanados ministras pirmininkas Justinas Trudeau (Džastinas Triudo) turi pažadėti iki 2030 metų savo šalies taršą anglies junginiais sumažinti 40–45 procentais, palyginti su 2005 metų lygiu, remdamasis šaltiniais pranešė visuomeninis transliuotojas „Radio-Canada“.

J. Bidenas sugrįžta

Buvęs JAV prezidentas Barackas Obama (Barakas Obama) po derybų dėl 2015 metų Paryžiaus susitarimo pažadėjo, kad jo šalis iki 2025 metų taršą sumažins 26–28 procentais, palyginti su 2005 metų lygiu.

B. Obamą pakeitęs Donaldas Trumpas (Donaldas Trampas) pasitraukė iš Paryžiaus susitarimo, kurį pavadino nesąžiningu didžiausios pasaulio ekonomikos atžvilgiu, bet JAV vis tiek gana sėkmingai juda B. Obamos tikslų link, nes savo įsipareigojimų toliau laikosi valstijos, ypač Kalifornija, o dėl pandemijos pernai smarkiai sumažėjo pramoninė gamyba.

Tačiau tyrimai rodo, jog reikia padaryti daug daugiau, kad būtų pasiektas Paryžiaus susitarimo tikslas pasaulio šiltėjimą apriboti 2 Celsijaus laipsniais palyginti su laikotarpiu iki pramonės revoliucijos, jau nekalbant apie norą šiltėjimą apriboti 1,5 laipsnio.

Praėjusių metų pabaigoje paskelbta Jungtinių Tautų ataskaita rodo, kad pasaulis juda temperatūros padidėjimo 3 Celsijaus laipsniais link. Tiek padidėjus pasaulio temperatūrai ištirptų daug ledynų ir didelės ledo kepurių dalys, būtų užlieta daug žemumų, vis dažniau vyktų sausros, potvyniai ir kitokios nelaimės, o tai galėtų išprovokuoti masinę migraciją.

JAV iždo sekretorė Janet Yellen (Džanet Jelen) sakė, kad JAV neutralumui klimato atžvilgiu pasiekti vis dar reikia daug daugiau pinigų, nei numatė J. Bidenas, nors jo sumai nepritaria daugelis respublikonų.

„Reikės privataus kapitalo“, – sakė ji.

D. Trumpas taip pat blokavo JAV įnašus į Žaliąjį klimato fondą, įsteigtą pagal Paryžiaus susitarimą padėti neturtingoms šalims, kurios smarkiai neprisideda prie planetos šiltėjimo.

JAV skyrė 1 mlrd. dolerių iš B. Obamos pažadėtų 3 mlrd. dolerių. J. Bidenas paprašė Kongreso 1,2 mlrd. dolerių daliai nesumokėtos sumos padengti.

Ambicinga Britanija

Didžioji Britanija antradienį paskelbė ambicingiausią tarp didelių ekonomikų tikslą ir sakė, kad iki 2035 metų taršą sumažins 78 procentais, palyginti su 1990 metų lygiu.

Ministras pirmininkas Borisas Johnsonas (Borisas Džonsonas) tokį įsipareigojimą paskelbė Britanijai rengiantis lapkritį Glazge surengti JT klimato konferenciją. Joje bus siekiama padidinti Paryžiaus sutartimi numatytus įsipareigojimus.

Po buvusios narės Britanijos pareiškimo Europos Sąjunga per derybų maratoną pritarė įstatymui, kuriuo patvirtinamas 27 valstybių bloko įsipareigojimas iki 2030 metų taršą anglies dvideginiu sumažinti „mažiausiai 55 procentais“, palyginti su 1990 metų lygiu.

Kai kurie Europos Parlamento nariai siekė didesnio tikslo, bet Europos lyderiai sveikino tai, ką pavadino teisinėmis gairėmis tikslams pasiekti.

Aplinkosaugininkai ragina valstybes taip pat imtis skubių veiksmų, ne tik numatyti ilgalaikius tikslus.