„Į Klaipėdos uostą kasmet atplaukia tūkstančiai laivų, gabenančių prekes, šimtai – didesniam ar mažesniam remontui, gausu žvejų, poilsiautojų, specialios paskirties laivų. Krantinėse įmonės veža, sandėliuoja ir krauna krovinius ir taip pat turi sąlytį su akvatorija. Atliekama daug infrastruktūros remonto, renovacijos darbų, sąsiauris platinamas ir gilinamas. Visa tai turi poveikį gamtinei aplinkai. Prevencijai ir taršai eliminuoti yra atliekamas monitoringas, kurio mastą nuo šių metų dar didiname“, – teigia Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos generalinis direktorius Algis Latakas.

Šiemet aplinkos monitoringo programa bus praplečiama tiriant papildomus cheminius elementus vandenyje, tokius kaip ftalatai, PFOS, fenoliai ir kt., numatyta papildoma nevietinių (invazinių) rūšių stebėsena.

Atliekant aplinkos monitoringą periodiškai įvertinama Klaipėdos jūrų uosto gamtinės aplinkos būklė. Monitoringo uždavinys yra sistemingai stebėti aplinkos rodiklius ir nustatyti galimą uosto veiklos poveikį, vertinant ilgalaikes kaitos tendencijas.

Šiuo metu aplinkos monitoringas apima vandens storymės, dugno nuosėdų, biotos (žuvys ir kt.), krantų ir kt. stebėjimus. Smeltės botaninis draustinis, besiribojantis su uostu – taip pat yra Uosto direkcijos dėmesio centre. Kiekvieną ketvirtį atliekamas ir šio draustinio monitoringas pagal numatytus kriterijus, įvertinant saugomų augalų populiacijų būklę, galimas grėsmes ir pan.

Pirmąjį šių metų ketvirtį monitoringą atlieka konkursą laimėjęs Darnaus vystymo institutas.

Matavimų ir stebėjimų rajonas apima ne tik uosto akvatoriją, bet ir jo prieigas – Kuršių mariose ir jūroje, mėginiai yra imami 38 įvairiuose taškuose.

Atlikto monitoringo ataskaita yra pateikiama Aplinkos apsaugos agentūrai ir Valstybinei saugomų teritorijų tarnybai.