Užfiksavo galimai naujus kirtimus
Socialiniame tinkle „Facebook“ Trakuose gyvenanti Dana paskelbė nuotraukas, kuriose užfiksuoti iškirsti galimai nauji medžiai.
Apie naujus nukirstus visiškai sveikus medžius pasisakė ir Trakų istorinio nacionalinio parko Kraštotvarkos ir Užutrakio dvaro sodybos skyriaus vadovė Andžela Kriaučiūnienė: „Be tų medžių, kurie buvo sužymėti kirsti pagal projektą, pažymėta papildomai ir nukirsta papildomai. Nukirsti trys medžiai, šios dienos žiniomis, kurie buvo labai geros būklės ir projekte nebuvo numatyti nei kirsti nei genėti. Nukirsti ties vieno žmogaus sklypu trys gražūs, saugotini medžiai.“
„Pasak pakrantės gyventojų, darbus Aplinkos apsaugos departamentas sustabdė kovo 17 dieną, kovo 18 dieną šie trys medžiai dar stovėjo. Šiandien jie jau guli. O firmos, kuri vykdo kirtimus tuo metu kaip ir jau nebuvo Trakuose. Kas kirto, niekas nematė, bet faktas, kad iškirsti geri, gražūs, niekam nekeliantys jokio pavojaus medžiai, taip papildomai, kad niekas nepastebės“, – kovo 22 dieną komentavo specialistė.
Trakiškė Dana sako, kad Trakų bendruomenė dėl kovo mėnesį prasidėjusių medžių kirtimų kovoja nuo kovo 1 dienos. Tądien gyventojai parašė raštą Trakų rajono savivaldybei, kad būtų atsakyti klausimai apie projektą. Jie reikalavo pateikti poveikio aplinkai vertinimą ir nepriklausomų ekspertų išvadas.
Moters teigimu, raštas buvo išsiųstas Aplinkos ministerijai (AM), Trakų istorinio nacionalinio parko direkcijai, Kultūros paveldo departamentui, Aplinkos apsaugos departamentui.
„Aplinkosaugininkų buvo sureaguota tik kovo 17 dieną, kai prasidėjo kirtimai. Darbai prasidėjo po kovo 15 dienos, kada įstatymas jau draudžia kirtimus. Pirmieji darbai pakrantėje prasidėjo kovo 16 dieną, kovo 17 dieną užprotestavom ir aplinkosaugininkai sustabdė tuos darbus. Tą dieną pravažiavau pakrante užfiksavau kiek yra nukirsta, o vakar ateinu ir matau, kad nukirsta papildomai. Vadinasi toliau vyksta darbai“, - sako Dana.
Viskas sufalsifikuota
Visuomeninės želdynų ir želdinių apsaugos ir priežiūros komisijos narės Onos Staniulionienės atstovė Joana Staniulionytė sako, savivaldybė dėl tokio mąsto želdinių tvarkymo iš Visuomeninės želdynų ir želdinių apsaugos ir priežiūros komisijos privalo gauti leidimą.
„Yra komisijos nuostatai, kurie nurodo tokios išvados būtinybę. Pavyzdžiui, punktas 7.2. komisijos nuostatai, nurodoma, kad vadovaujantis tvarkos aprašu, komisijos išvada dėl saugotinų nendrių ir krūmų pašalinimo būtinybės yra privaloma, tai yra, savivaldybės administracijai privaloma ją gauti“, - teigia ji.
Anot jos, kovo 1-ąją vyko išvažiuojamasis posėdis, kurio metu medžiai buvo apžiūrėti. Ji teigia, kad į posėdį buvo kviesti ir komisijos nariai, tačiau komisijos narė Ona Staniulionienė pasakė nedalyvausianti ir išreiškė nepritarimą.
„Buvo parašyta, kad reikalaujama želdinių būklės ekspertizė, kuri yra privaloma pagal Aplinkos ministro įsakymą, kai projekto teritorija viršija 1 ha ir kai tvarkoma gatvė, kurios ilgis daugiau nei 100 metrų ir toje gatvėje daugiau nei 10 saugotinų medžių. Jos nėra. Komisijos nariams ji nebuvo pateikta“, - aiškina J. Staniulionytė ir priduria, kad savivaldybė ekspertize vadina taksaciją, kuri ekspertizei neprilygsta, o ekspertizes turėtų atlikti tarpdisciplininė ekspertų grupė: biologinės įvairovės specialistas, arboristas, ornitologas, parkotyrininkas, kraštovaizdžio specialistas ir kt.
J. Staniulionytė sako, kad į išvažiuojamąjį posėdį susirinko daug narių, tarp kurių buvo ir savivaldybės - taigi užsakovų pusės - atstovų, kitų pašalinių asmenų. Tačiau svarbiausia, anot jos, kad norint priimti kokius nors sprendimus, pagal esamą tvarką tame posėdyje privalėjo dalyvauti bent pusė nuolatinių komisijos narių.
„Komisija turi konkrečius 10 narių, kurių sudėtis yra patvirtinta savivaldybės administracijos direktoriaus raštu. Ji yra oficiali. Kad komisijos posėdis būtų teisėtas reikia, kad sudalyvautų mažiausiai 5 nuolatiniai komisijos nariai. Kovo 1 d. nebuvo tų 5 narių, buvo keturi, iš kurių viena yra savivaldybės įmonės darbuotoja. Ji privalėjo pagal nuostatus nusišalinti nuo klausimo svarstymo ir sprendimo priėmimo, nes atstovavo suinteresuotą pusę - užsakovą. Taigi gauname 3 narius“, - pasakoja ji ir priduria, kad savivaldybė taip pat surašė to posėdžio protokolą, nors pagal nuostatus protokolą surašo komisijos sekretorius.
„Jie atsiuntė visiems nuolatiniams komisijos nariams juodraštį. 4 nariai pasisakė, kad nepritaria. Keli buvo įtraukti, kurie net dalyvavo posėdyje, nors aiškiai parašė raštu, kad nedalyvaus ir nesutinka. Dar papildomai parašė, kad prieštarauja, ginčija protokolą. Savivaldybė toliau ignoravo. Dar po kelių dienų atsiuntė galutinį protokolo variantą, jis pasirašytas ne sekretorės, o tos narės, kuri privalėjo nusišalinti, nors nenusišalino“, - pasakoja ji.
Pašnekovė teigia, kad jei procedūros būtų vykusios pagal numatytą tvarką, komisijos nariai būtų susirinkę į posėdį ir svarstę eksperto atliktą želdinių būklės ekspertizę, tuomet priėmę sprendimą.
Anot jos, kovo 16 dieną savivaldybės puslapyje nariai pamatė pranešimą, kad kovo 17 dieną nuo ryto bus atliekami medžių pjovimo darbai. „Mes skubiai kreipėmės į Aplinkos apsaugos departamento direktorę Olgą Vėbrienę. Buvo informuotas ir Trakų skyrius. O. Vėbrienė atvyko iš ryto 17 dieną ir sustabdė savivaldybės ir rangovų veiksmus. Rangovui buvo surašytas privalomasis reikalavimas atidėti darbus iki balandžio 15 dienos“, - pasakoja pašnekovė.
Anot jos, komisijos nariai nusprendė pasinaudoti teise pakviesti nepriklausomus ekspertus – arboristą ir biologą, medžių ekspertizei atlikti ir šie specialistai pastebėjo neatitikimų savivaldybės užsakytoje medžių taksacijoje, taip pat kad nukirsta ir visiškai sveikų medžių.
„Ekspertizės nėra, taksacijoje daug klaidų, posėdis negali būti laikomas įvykusiu, protokolas sufalsifikuotas, yra interesų konfliktas. Protokole parašyta, kad sprendimas priimtas bendru sutarimu, tuo tarpu nuostatose, aiškiai parašyta, kad balsuojama ne bendru sutarimu, o kiekvienas narys turi po vieną balsą. Visur viskas neatitinka“, - piktinosi J. Staniulionytė.
Įžvelgia suinteresuotas puses
J. Staniulionytė sako, kad šioje istorijoje dalyvauja daug suinteresuotų šalių.
„Trakų rajono Visuomeninėje želdynų ir želdinių apsaugos ir priežiūros komisijoje pirmininkė yra savivaldybės darbuotoja. Ją ne komisija išsirinko, o savivaldybė paskyrė. Dar yra pora narių savivaldybėje, kurie susiję su savivaldybės įmonėmis. Kai yra sprendžiami klausimai naudingi užsakovui, nes užsakovas yra savivaldybė, tokie nariai dėl interesų konflikto privalo nusišalinti nuo svarstymo“, - sako ji.
Jos teigimu, ir medžių taksacija atlikta specialisto, kuris yra samdytas savivaldybės, todėl atstovauja jos interesams.
Pašnekovė pastebi, kad yra ir daugiau suinteresuotų pusių: „Turim aplinkos viceministru tapusį Darių Kvedaravičių, kuris buvo Trakų administracijos direktorius. Jis taip pat yra likęs Trakų savivaldybės tarybos nariu. Bendra kompanija, nes visi Liberalų sąjūdžio nariai: tiek jis, tiek Trakų merė.“
„Kai kreipiesi į institucijas, per kurias eina Europos Sąjungos (ES) struktūrinių fondų lėšos, jos raštu kreipiasi į savivaldybę, kuri raštu pacituoja projekto tekstą. Agentūros vėl persiunčia atgal paklausėjui šitą atsakymą ir sako, kad jei savivaldybė sako - gerai, vadinasi gerai. Tokią turim situaciją. Niekas nesigilina į procesus, niekas netikrina“, - sako ji.
Dalyvavimas nereiškia pritarimo
Trakų istorinio nacionalinio parko Kraštotvarkos ir Užutrakio dvaro sodybos skyriaus vadovė A. Kriaučiūnienė sako, kad leidimo kirsti medžius direkcija nederino todėl, kad pats projektas nesuderintas nei su Trakų istorinio nacionalinio parko direkcija nei su Kultūros paveldo departamentu. „Pagal nesuderintą projektą negalima išduoti leidimo darbams“, - sako ji.
„Lietuvoje yra tokia tvarka: jeigu objektas yra saugomoje teritorijoje, leidimas derinamas su saugomos teritorijos direkcija, jeigu objektas yra kultūros paveldo teritorijoje, leidimas derinamas su Kultūros paveldo departamentu. Trakai yra ir nacionalinis parkas, ir Trakų senamiesčio urbanistinis draustinis. Reikia derinti ir su vienu, ir su kitu. Savivaldybei tai yra žinoma, nes kiekvienu atveju, ar tai trys medžiai, ar penki, šitai derinama nustatyta tvarka“, - paaiškina A. Kriaučiūnienė.
Anot jos, nors ji nėra Visuomeninės želdynų ir želdinių apsaugos ir priežiūros komisijos narė, jai buvo pasiūlyta dalyvauti medžių apžiūroje išvažiuojamojo posėdžio metu.
„Tai suprantama, nes sunku surinkti žmones karantino metu. Tiesiog ėjo ir visuomeninė komisija ir visi kiti pareigūnai kartu. Nuėjo žmonės, kuriems rūpi. Nėra, manau, blogai, kad buvo daugiau žmonių ir kad seniūnė buvo, tai rodo, kad jiems rūpi. Bet pačioje šitoje komisijoje buvo tik 4 žmonės iš tos visuomeninės komisijos. Ir tie keturi pasisakė prieš. Dar keli kiti nariai irgi atsiuntė laiškus, kad yra prieš. Problema ta, kad jeigu žmonės sukviečiami, tai jie įdėjo darbo, paaukojo laiko ir dirba neatlygintinai, na tai turbūt su ta jų nuomone reikia skaitytis“, – sako Kraštotvarkos ir Užutrakio dvaro sodybos skyriaus vadovė.
Ir priduria: „Sakyti, kad mano dalyvavimas komisijoje reiškia pritarimą, nes esu dalyvių sąraše, yra neteisinga. Nes pritarimas išreiškiamas vienu būdu - tai yra parašas ant nustatytos formos blanko. Jeigu to blanko vieta tuščia, vadinasi parašo nėra ir pritarimas neduotas. Blankas man buvo atsiųstas ir buvo prašoma derinti, aš griežtai atsisakiau. Mano nederinimas yra dėl tos priežasties, kad yra nesuderintas pats projektas.“
Kirsti siūlė tik avarinės būklės medžius
Kultūros paveldo departamento Vilniaus skyriaus vedėja Gerda Ožiūnaitė sako, savivaldybė buvo parengusi planą dėl viešųjų erdvių sutvarkymo ir tas planas buvo suderintas tik su Aplinkos ministerija. Į Kultūros paveldo departamentą savivaldybė kreipėsi būtent dėl medžių kirtimo.
„Mes pamatėm, kad planas nėra derintas. Pasakėme, kad tokiu atveju kai nėra suderinti projektai, jeigu kalbame apie avarinių medžių išpjovimą, tai tokiems medžiams yra savivaldybės duodami leidimai. Jie duodami kiekvienam medžiui arba tie medžiai grupuojami pagal jų avarinę būklę. Ir jie yra derinami su Kultūros paveldo departamento teritoriniu skyriumi. Tai šitoje vietoje buvo priimtas sprendimas rengti komisijos išvažiuojamąjį posėdį, kuriame dalyvavo ir mūsų atstovė. Jo metu buvo apžiūrėti medžiai - kiekvienas atskirai - būtent dėl tos avarinės grėsmės pašalinimo“, - pasakoja vedėja G. Ožiūnaitė.
Anot jos, šio išvažiuojamojo posėdžio metu buvo nuspręsta kirsti tik avarinės būklės medžius.
„Ir daugiau jokių žinių mes negavom. Kai gavom gyventojų pranešimą, kad medžius kerta, skambinome į savivaldybę, ir ji mus informavo, kad darbai sustabdyti ir tyrimą vykdo su Aplinkos ministerija. Mes laukiame iš savivaldybės žinių, koks turėjo būti Aplinkos ministerijos sprendimas“, - sako ji.
„Mūsų kolegė buvo nuvykusi pasižiūrėti ketvirtadienį, jinai aptiko kelis nukirstus sveikus medžius, kuriuos galimai per komisijos posėdį buvo nuspręsta palikti. Laukiame paaiškinimo iš savivaldybės. Bandysim dar kartą nuvažiuoti, nes viešojoje erdvėje paskelbta apie naujus kirtimus“, - kovo 22-ąją sakė specialistė.
„Specialistė pasakė savo rekomendacijas dėl medžių. Vis tiek savivaldybės siunčia leidimus kirtimams. Šitoj vietoj Trakų rajono savivaldybė nusprendė su mumis nederinti. Mes kol kas neturim žinių“, - pridūrė Kultūros paveldo departamento atstovė.
Savivaldybė sako - viskas teisėta
Trakų rajono savivaldybės administracija teigia, kad privaloma želdinių ekspertizė buvo atlikta ir sako, kad savivaldybė yra sudariusi paslaugų teikimo sutartį su AM želdynų būklės ekspertu želdynų ir želdinių inventorizavimo klausimais (pagal sąrašą) Juliumi Bačkaičiu. Jis ir buvo pakviestas papildomai atlikti diskusijų kėlusių želdinių ekspertizę.
Savivaldybės teigimu, bendra ekspertizės išvada komisijos nariams buvo pateikta kovo 5 dieną el. paštu ir negavus iš komisijos posėdyje dalyvavusių narių papildomų pastabų dėl jos išvados, ji kovo 8 dieną buvo užregistruota ir jos pagrindu buvo išduotas leidimas medžių kirtimui bei genėjimui.
Į klausimą, ar medžių taksacija, kurią atliko specialistas J. Bačkaitis, galima laikyti ekspertize, kuriai reikia nuodugnios tokių ekspertų kaip biologai, kraštotvarkos specialistai, parkotyrininkai ir kt. analizės, savivaldybė atsakė, kad Trakų senamiesčio gatvių ir viešųjų erdvių želdinių ir želdynų tvarkymo projektas pradėtas 2018 metų pradžioje ir pirmiausiai buvo atlikta želdynų ir želdinių Trakų senamiesčio teritorijoje inventorizavimo paslauga, kurios sudėtyje yra taksacijos medžiaga. Tuo metu prie visų suteiktų paslaugų UAB „Želdinių vizija“, su kuria buvo pasirašyta sutartis, atliko ir želdinių dendrologinių, dendrometrinių parametrų ir esamos būklės įvertinimą.
Savivaldybė sako, kad komisija vadovavosi parengta inventorizacijos medžiaga ir pasitelkto eksperto išvada.
Administracijos teigimu, išvažiuojamojo posėdžio protokolą surašė komisijos narys, atlikęs komisijos pirmininko funkcijas, taip pat komisijos metu sekretorius nesižymėjo jokių pastabų, nesekė inventorizacijos medžiagos, todėl ir negalėjo surašyti protokolo. Komisijos sekretorius kovo 4 dieną pareiškė nepritarimą projekto vykdymui ir medžių kirtimui, o komisijos protokolą pasirašė komisijos pirmininkas ir sekretorius.
Savivaldybė patvirtino, kad administracijos direktoriaus įsakymu yra patvirtinta 10-ties narių Visuomeninės želdynų ir želdinių apsaugos ir priežiūros komisija, o į komisijos posėdžius nario teisėmis gali būti kviečiami ir kiti asmenys.
„Į komisijos posėdį buvo privalomai kviečiami dalyvauti ir posėdyje dalyvavo du komisijos nariai: po vieną Trakų istorinio nacionalinio parko direkcijos ir Kultūros paveldo departamento atstovą. Kovo 1 dienos komisijos posėdyje dalyvavo 6 nariai iš 12 narių (kvorumas yra). Pažymėtina, kad 2 komisijos nariai iš anksto pateikė atsisakymą dalyvauti komisijos posėdyje ir pateikė savo nuomonę elektroniniu paštu svarstomu klausimu, o kiti 4 nariai nedalyvavo“, - teigia Trakų rajono savivaldybė.
Ji sutiko, kad jeigu komisijos narys yra asmeniškai suinteresuotas komisijos sprendimo rezultatais, jis privalo apie tai informuoti komisiją ir nusišalinti nuo klausimo svarstymo. Vis dėlto, anot savivaldybės, ši nuostata nereiškia, kad savivaldybės administracijos darbuotojai ar kitaip su administracija susiję asmenys turi nusišalinti, kadangi tokiu atveju nurodyti asmenys niekada negalėtų dalyvauti komisijos veikloje, nes visi viešųjų teritorijų projektai, kurie yra nagrinėjami komisijos veikloje, yra parengti savivaldybės administracijos.
Anot jos, komisija kovo 1 dienos posėdžio metu, dalyvavusių narių sutarimu, priėmė sprendimą, kuriuos medžius tikslinga kirsti, genėti, o kuriuos išsaugoti ir tai yra užfiksuota komisijos posėdžio kovo 5 dienos protokole.
Administracija sako, kad Trakų senamiesčio gatvių ir viešųjų erdvių želdynų kūrimo ir tvarkymo supaprastintas techninis darbo projektas, kuris parengtas vadovaujantis Atskirųjų ir priklausomųjų želdynų kūrimo ir tvarkymo projektų rengimo tvarkos aprašu, neturi būti derinamas nei su Kultūros paveldo departamentu, nei su Trakų istorinio nacionalinio parko direkcija, bet parengtas supaprastintas techninis projektas, apimantis 3 skverus, bus suderintas įstatymų nustatyta tvarka.
Savivaldybė teigia, kad Želdynų kūrimo ir tvarkymo projektas laikomas parengtu tinkamai, jeigu yra suderintas su Aplinkos apsaugos agentūra, savivaldybe ir derinimai yra, o kitų teisės aktų, kurie reglamentuotų atskirųjų ir priklausomųjų želdynų kūrimo ir tvarkymo supaprastintų techninių darbo projektų derinimo tvarką, nėra.
„Vadovaujantis Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2008 m. sausio 31d. įsakymu Nr. D1-87 (Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2019 m. sausio 6 d. įsakymo Nr. D1-4 redakcija) patvirtinto Saugotinų medžių ir krūmų kirtimo, persodinimo ar kitokio pašalinimo atvejų, šių darbų vykdymo ir leidimų šiems darbams išdavimo, medžių ir krūmų vertės atlyginimo tvarkos aprašo 12 ir 14 punktais, darbai gali būti vykdomi“, - sako Trakų rajono savivaldybės administracija.
Ji teigia iki šios dienos nėra gavusi oficialaus Aplinkos apsaugos departamento Vilniaus valdybos Trakų aplinkos apsaugos inspekcijos rašto dėl darbų stabdymo.
Administracija kreipėsi raštu į AM su prašymu paaiškinti susidariusią situaciją, kodėl yra sustabdyti darbai ir kodėl administracijos darbuotojai kovo 17 dieną tik iš Aplinkos apsaugos departamento direktorės Olgos Vėbrienės socialinės paskyros ir žiniasklaidos priemonių sužinojo apie stabdomus darbus.
Savivaldybė tikina, kad Lietuvos ornitologų draugijos kovo 15 dieną saugotinų medžių patikros ataskaita yra, o ornitologai išdavę leidimą vykdyti darbus iki kovo 26 d., tačiau šiuo metu visi darbai yra sustabdyti.
Kreipėsi į Prokuratūrą
Aplinkos apsaugos departamentas patvirtino, kad sprendimas stabdyti kirtimo darbus buvo priimtas, nes pradėjus skundo tyrimą kilo įtarimas, kad leidimas išduotas galimai pažeidžiant Saugotinų medžių ir krūmų kirtimo, persodinimo ar kitokio pašalinimo atvejų, šių darbų vykdymo ir leidimų šiems darbams išdavimo, medžių ir krūmų vertės atlyginimo tvarkos aprašo reikalavimus. Taip pat kilo įtarimų dėl paties 2019 m. projekto, pagal kurį buvo 2021 m. išduotas leidimas.
Aplinkos apsaugos departamentas savo ruožtu kreipėsi į Generalinę prokuratūrą, kad ši nuspręstų, ar buvo pažeistas viešasis interesas, ar buvo piktnaudžiavimo teisėmis atvejai ir ar vyko dokumentų klastojimas.
Kovo 23 dieną, antradienį, Seimas priėmė naujos redakcijos Želdynų įstatymą, pagal kurį savivaldybės įpareigotos supažindinti gyventojus su planuojamais želdynų ir želdinių būklę keičiančiais projektais, informuoti visuomenę apie numatomus vykdyti projektus, atlikti vietos gyventojų apklausas ir konsultuotis su jais dėl jų poreikių.
Naujos redakcijos Želdynų įstatymas turėtų įsigalioti š. m. lapkričio 1 d.
