Prieš keletą dienų prasidėję potvyniai užliejo Naujojo Pietų Velso – daugiausiai gyventojų turinčios šalies valstijos – pakrantės rajonus, o kai kur Sidnėjuje vandens lygis pakilo iki kelis dešimtmečius neregėtų aukštumų, pranešė pareigūnai.

Pirmadienį 8 mln. gyventojų buvo liepta, jei įmanoma, vengti nereikalingų kelionių ir dirbti iš namų, kai kuriuose smarkiai paveiktuose rajonuose per pastarąją parą iškritus 25 cm kritulių.

Kiek daugiau nei prieš metus šiame regione, priešingai, vyravo sausringi orai: žmonės kentėjo dėl užsitęsusios sausros, vandens tiekimo sutrikimų ir beprecedenčių krūmynų gaisrų.

Mokslininkai perspėjo, kad dėl klimato kaitos Australijai gresia dažnesni ir dar nepalankesni ekstremalūs orai.

Pasak Naujojo Pietų Velso premjerės Gladys Berejiklian (Gledis Beredžiklian), 18 tūkst. žmonių buvo įsakyta evakuotis, o 38 regionai buvo paskelbti nelaimės zonomis.

„Nepamenu nė vieno karto per valstijos istoriją, kad būtų susiklosčiusios taip greitai besikeičiančios ekstremalios oro sąlygos, ir dar pandemijos įkarštyje“, – sakė ji.

Avarinės tarnybos nuo krizės pradžios sulaukė mažiausiai 8 800 prašymų suteikti pagalbą, taip pat išgelbėjo iš potvynių vandenų šimtus žmonių.

Ypač smarkiai nukentėjo valstijos pakrantės vidurio ir šiaurės regionas, kurį, pasak G. Berejiklian, ištiko „kartą per šimtmetį“ pasitaikanti katastrofa.

Tuo metu Sidnėjaus didžiuliame Hoksberio ir Nepino slėnyje patvinusiose upėse vandens lygis, kaip prognozuojama, gali pasiekti ribą, pastarąjį kartą pasiektą 1961 metais, sekmadienio popietę išsiliejus Voragambos užtvankai – miesto pagrindiniam geriamojo vandens šaltiniui.

„Lūžio taškas“

Nuslūgus vandeniui, kai kuriems paveiktų rajonų gyventojams pirmadienį buvo leista sugrįžti į savo namus, tačiau kitose teritorijose, atvirkščiai, buvo įspėta apie pavojų, jose pirmąkart pradėjus kilti vandens lygiui.

Valdžia perspėjo, kad gali susidaryti „gyvybėms pavojų kelianti“ padėtis, nors kol kas negauta jokių pranešimų apie žuvusius ar sunkiai sužeistus žmones.

„Kai vienas po kito įvyksta trys ar keturi gyvenimą keičiantys incidentai, galima pradėti galvoti, kad priartėjote prie lūžio taško“, – pažymėjo G. Berejiklian.

„Prašau nepamiškite, kad galvojame apie jus, ir iš visų jėgų stengiamės jums padėti“, – pridūrė ji.

Anot švietimo pareigūnų, šalyje uždarytos per 200 mokyklų, įskaitant per potvynius apgadintas įstaigas.

Esama pranešimų, kad buvo padaryta žalos ir gyvenamiesiems namams bei įmonėms, tačiau Australijos draudikų tarybos vadovas Andrew Hallas (Endrius Holas) pareiškė, jog dar per anksti kalbėti apie „žalos nekilnojamam turtui mastą ir apdraustos žalos sumą“.

Jis pridūrė, kad pastarosiomis dienomis draudikams buvo pateikta per 5 tūkst. paraiškų.

Oficialių nelaimių zonų gyventojams vyriausybė žada išmokėti skubias išmokas: suaugusieji gali pretenduoti į 1 tūkst. Australijos dolerių (650 eurų), o vaikai – į 400 dolerių (260 eurų) sumas.

Remiantis Meteorologijos biuro prognozėmis, ekstremalūs orai vėliau šią savaitę pagerės, bet pirmadienį gali susiklostyti „klastingos“ sąlygos.

Prognozuota, kad artimiausiomis dienomis kritulių ir toliau mažės, potvyniams plečiantis į valstijos šiaurės vakarinę dalį, taip pat šiauriau – į Kvynslando valstiją, kur gyventojai jau buvo įspėti apie kylančio vandens lygio pavojų.

Anot sveikatos apsaugos pareigūnų, lietūs ir potvyniai sukels papildomų sunkumų ir taip stringančiai skiepijimo nuo koronaviruso kampanijai Sidnėjuje bei jo apylinkėse.

Australija pirmadienį ruošiasi pradėti savo skiepijimo nuo COVID-19 kampanijos pirmąjį svarbų etapą, nors programa atsilieka nuo vyriausybės paskelbto grafiko dėl preparatų tiekimo ir skirstymo problemų.