Tinkama perdirbti dalis – tūta
„Nors kartais nedaug panaudoti popieriniai rankšluosčiai ir servetėlės mums atrodo panašūs į popieriaus žaliavą, jie nėra tinkami perdirbti, jau nekalbant apie panaudotą tualetinį popierių. Viena iš priežasčių, kurią įvardija popierinių rankšluosčių, servetėlių ir tualetinio popieriaus gamintojai, tokios atliekos netinkamos perdirbti dėl to, kad yra užterštos maistu, riebalais, bakterijomis. Kita priežastis – į popierinius rankšluosčius ir servetėles dedama impregnantų, padedančių sugerti skysčius, ir dėl to toks popierinis gaminys jau nebėra nebetinkamas perdirbti“, – aiškina VšĮ Pakuočių tvarkymo organizacijos (PTO) viešinimo ir marketingo specialistė Eglė Razbadauskaitė.
Pasak jos, sunaudojus tualetinio popieriaus ar popierinio rankšluosčio ritinėlį lieka popierinė ar kartoninė tūta – tai yra vienintelė šio produkto dalis, kurią dar galima perdirbti ir kurią tiktų mesti į pakuotėms skirtą konteinerį.
Išauga tvarkymo kaina, mažėja išrūšiuotų atliekų vertė
E. Razbadauskaitė taip pat atkreipia dėmesį, kad metant į pakuočių atliekų konteinerius panaudotus rankšluosčius, servetėles ar tualetinį popierių, tokie konteineriai ne tik užteršiami, bet ir greičiau užpildomi – mažiau vietos lieka tinkamoms perdirbti atliekoms.
Be to, tokios užterštos pakuočių atliekos vežamos į rūšiavimo įrenginį, kur tenka identifikuoti ir rankiniu būdu atskirti netinkamas atliekas – tai labai padidina rūšiavimo išlaidas. Maža to, išrūšiuotos pakuočių atliekos dėl sąlyčio su stipriai užterštomis higienos priemonėmis taip pat praranda savo kaip antrinių žaliavų vertę.
„Galiausiai panaudotos higienos priemonės po ilgo ir brangaus kelio patenka į sąvartyną. Jeigu panaudotas popierines servetėles, rankšluosčius ir tualetinį popierių mestume į mišrių komunalinių atliekų konteinerius, iš jų po rūšiavimo ir mechaninio biologinio apdorojimo, kaip iš biologiškai skaidžios frakcijos, būtų gaminamas kompostas, arba šios atliekos būtų vežamos į atliekų deginimo gamyklas, kur iš jų būtų išgaunama energija. Tad jeigu atsakingiau rūšiuotume minėtas higienos priemones, prisidėtume kurdami tvaresnę gyvenseną“, – sako PTO atstovė.
Teisingai rūšiuoti naudinga patiems gyventojams
Pakuočių tvarkymo organizacijos atstovė taip pat pastebi, kad neteisingas rūšiavimas nėra vien tik žala aplinkai ar atliekas tvarkančioms organizacijoms. Tai yra nenaudinga ir pačiam gyventojui – ne tiesiogiai, bet per produktų kainas.
„Neteisingas rūšiavimas augina atliekų tvarkymo išlaidas, tenkančias atliekų tvarkytojams ir gamintojams, finansuojantiems pakuočių atliekų tvarkymą. Šios išlaidos tampa gamintojų veiklos sąnaudomis, kurios neišvengiamai tampa gaminamos produkcijos kainos dalimi. Vadinasi, teisingai rūšiuoti yra naudinga visiems be išimties“, – pabrėžia E. Razbadauskaitė.
