Tokių vaizdų Lietuvoje jau nebuvo daugybę metų: Jūros upę ledonešis pakeitė neatpažįstamai

Nors potvynis Lietuvoje nebuvo toks, kokio tikėtasi, hidrologas primena, kad kaimyninės valstybės sniegas dar tik pakeliui Nemunu ir Nerimi į Lietuvą. Kol laukiame potvynio pabaigos, Tauragės gyventojai stebi daug metų nematytą, įspūdingą gamtos reginį.

Skelbti potvynio pabaigą – dar anksti: Baltarusijos sniegą pajusime Lietuvoje

Potvynis šiemet, panašu, nepridarys tiek nuostolių, kiek galėjo: „Atšilimas buvo anticikloninis, be lietaus, tad sniegas tirpo ne taip stipriai. Be to, didelė tirpstančio vandens dalis susigėrė į gruntą, nes nėra įšalo. Tai šiek tiek sumažino potvynį“, – pasakoja Lietuvos Hidrometeorologijos tarnybos hidrologas Juozas Šimkus.

Anot hidrologo J. Šimkaus, Lietuvoje sniegas jau ištirpęs ir didelio vandens lygio pakilimo nebelaukiama, tačiau Neris ir Nemunas dar gali pateikti staigmenų:

„Beveik pusė baseino yra Baltarusijoje, o ten sniego irgi labai daug. Jis tik dabar pradeda tirpti“, – kalba hidrologas. Baltarusijoje ištirpęs sniego vanduo turės nutekėti Nerimi ir Nemunu, todėl, sako J. Šimkus, potvynio pabaigos skelbti dar nereikėtų: „Potvynis bus ištęstas, galbūt ne toks aukštas, koks galėjo būti, bet labiau ištęstas laike.“

Jūros upėje – ledonešis: to Lietuvoje nebuvo eilę metų

J. Šimkus pasakoja, kad prasidėjus ledonešiui, bent kol kas šalyje nepastebima ledų sangrūdų. Tai esą reiškia, kad didesnių pakrančių užsėmimų nebus.

Vis dėlto, Jūros upė šiemet padovanojo įspūdingą reginį – žmonės galėjo stebėti ledonešį dienos metu. Hidrologas sako, kad ledonešis – įdomus reiškinys, tačiau nėra anomalija: „Būna atvejų, kad ledas upėje ištirpsta ir be ledonešio, bet būna ir tokių dalykų. Jei nesusidaro ledų sangrūda – gražu į tai pasižiūrėti. Nebent turite lieptą ar panašiai – ledonešis gali tai sugadinti.“

Eilę metų Lietuvoje ledonešių nebuvo, tad įspūdis, sako J. Šimkus, – tik dar didesnis. Vis dėlto, tai – galinga jėga, todėl tiltų atramos, sako pašnekovas, suprojektuotos taip, kad ledonešiai nesugadintų konstrukcijų, specialūs ledų nukreiptuvai saugo tilto atramas.

Kartais, anot pašnekovo, storą ledą galima barstyti durpėmis – taip ledas tampa juodas ir saulės spinduliai greičiau jį tirpdo. Deja, visos upės durpėmis nubarstyti nepavyks, tad belieka pasitikėti gamta.