Mokesčiai gali siekti apie 15 proc.: yra atvejų, kai jų mokėti nereikia
Svarstant apie miško pardavimą, pirmiausia reikėtų įsivertinti, ar konkrečioje miško dalyje parduodama tik mediena išsikirtimui (dar vadinama „stačiu mišku“), ar miškas su žeme. Kaip teigia Lietuvos miško ir žemės savininkų asociacijos (LMSA) valdybos pirmininkas dr. Algis Gaižutis, nuo to priklauso ne vien kaina, bet ir kokius teks sumokėti mokesčius valstybei, kokiomis sąlygomis ir kam galima parduoti.
„Esamas teisinis reguliavimas toks, kad skatinamas smulkių miško savininkų „išmiškinimas“ – jei parduodate mišką su žeme, tai nereikės mokėti papildomo, beje, vienintelio tokio Europos Sąjungoje, 5 proc. mokesčio nuo galutinės sandorio kainos. Jei ūkininkaujate ir parduodate medieną išsikirtimui ar jau paruoštą medieną, teks susimokėti. Jei savininkas mišką yra atgavęs restitucijos būdu arba išlaikęs nuosavybėje daugiau kaip 10 metų, nereiks mokėti ir 15 proc. ar didesnio gyventojų pajamų mokesčio“, – aplinkybes, kuriomis skiriasi mokėtini mokesčiai, įvardija A. Gaižutis.
Taip pat įvertinami tikėtini dabartiniai ir būsimi kirtimai ir jų vykdymo laikas. Praktiškai, reikia virtualiai pasirengti miškotvarkos projektą. Visa tai perskaičiuojama į dabartinę vertę. Įtakos miško kainai turi ir tai, kokios yra tuo metu rinkoje apvaliosios medienos bei ruošos darbų kainos, kiek skubiai yra norima parduoti.
Miško kainą tikrinasi skaičiuoklėse, tačiau yra ir kitų būdų
Pradinė informacija apie miško vertę yra VĮ „Registrų centro“ išduodamame „Pažymėjime apie nekilnojamo daikto ir daiktinių teisių į jį įregistravimą nekilnojamo turto registre“, kur nurodoma indeksuota žemės sklypo vertė bei vidutinė rinkos vertė. Tačiau A. Gaižutis pastebi, kad pateikiamos kainos ir realiai mokama sandorio kaina retai sutampa, kadangi gana dažnai paskaičiuotos vertės neatspindi dabartinės rinkos situacijos.
Orientacijai, kokios yra rinkoje parduodamos žaliavinės medienos sortimentų kainos iš valstybinių miškų, galima sužinoti VĮ „Valstybinės miškų urėdijos” svetainėje arba biržos „BALTPOOL“ svetainėje.
„Svarbu suprasti, kad urėdija yra monopolistas rinkoje ir turi didelę derybinę galią, todėl ten pateikiamos kainos ir mokamos kainos privačių miškų savininkams dažnai skiriasi. Skelbia fragmentiškai informaciją apie sandorių kainas ir įvairios privačios bendrovės bei organizacijos. Tik reikia turėti omenyje, radus internete kokią nors kainą, dar reikia suprasti, ką ji reiškia, kokiu metu ir kokioje šalyje užfiksuota“, – pabrėžia A. Gaižutis.
„Tačiau yra ir kitas variantas – pasiskelbti viešai apie parduodamą mišką ir laukti pasiūlymų iš potencialių pirkėjų, o tai dažnai praktikoje pasitaikanti norinčių pasitikrinti savo turimo miško vertę „pramoga“. Taip pat galima kreiptis tiesiogiai į potencialius pirkėjus, kad pateiktų siūlomą kainą. Parduodantys mišką naudojasi ir miško pardavimo aukcionus organizuojančių bendrovių paslaugomis. Vis viena galutinė pardavimo kaina yra laisvas pardavėjo ir pirkėjo susitarimas, tad svarbus yra ir sandorio dalyvių ekonominis išprusimas, derybiniai gebėjimai“, – teigia A. Gaižutis.
Tinkamiausio meto parduoti mišką išlaukia ne visi savininkai
Vertinant šiandieninę rinką, vertingiausi yra brandūs ąžuolynai, spygliuočių miškai, našaus boniteto ir augimvietės, ūkiniuose miškuose ne saugomose teritorijose. A. Gaižučio teigimu, toliau vertė mažėja, proporcingai keičiantis amžiui, medynų rūšinei sudėčiai, kitiems rodikliams.
Miško vertę apsprendžia ir žaliavinės medienos kaina rinkoje. Vertingiausia yra ąžuolo mediena, jo kaina yra beveik dvigubai aukštesnė nei eglės. Tada pagal vertingumą rikiuojasi pušis, beržas, eglė, uosis. Prasčiausia situacija su juodalksnio, drebulės ir baltalksnio žaliavinės medienos paklausa ir kainomis. Lyginant pagal sortimentus, jų vertingumas išsirikiuotų taip: rąstai, taros rąsteliai, popiermedis, malkos ir kirtimo atliekos biokurui.
„Tik reikia turėti omenyje, kad miško su žeme pardavimas nėra greitas procesas, kai šiandien sugalvojau, o ryt jau turiu rankose pinigus. Tai gali užtrukti net keletą mėnesių. Kaip rodo praktika, labai dažnai žmonės priima sprendimą parduoti mišką prispaudus svarbiam reikalui: norėdami padėti vaikams įsigyti butą ar namą, arba sau pagerinti gyvenimo sąlygas, remontui, statybai, netgi artimo ligos atveju, kadangi tam reikalingos didesnes piniginės lėšos. Tokiu atveju ilgai laukti geriausios galimos miško kainos žmonės tiesiog neturi galimybės.
O tie miško savininkai, kurie aktyviai miškininkauja, reguliariai prekiauja mediena, gerai žino rinkos tendencijas ir daug geriau orientuojasi, kada yra tinkamas laikas parduoti, o kada – pirkti mišką“, – sako A. Gaižutis.
Didžiausią įtaką kainų pokyčiams turi statybų ir baldų sektorius
Miškų pardavimo platformos „Branginu.lt“ vadovas Žilvinas Juzėnas pastebi, kad savininkui, kuris neužsiima miškininkyste, kainą nusistatyti pačiam yra labai sudėtinga, kadangi reikia žinoti rinkos kainas visoms medžių rūšims pagal amžių, grupę ir augavietės tipą. O būtent miško amžius, grupė, medynų rūšinė sudėtis bei augavietės tipas ir turi daugiausiai įtakos miško kainos nustatymui.
„Patys vertingiausi miškai yra spygliuočių ir ąžuolynų, mažiausios kainos yra miškų kuriuose dominuoja juodalksniai, baltalksniai, drebulės. Kainos svyravimai gali būti labai dideli, 10-ies metų amžiaus pušyno kaina už 1 hektarą gali būti apie 1000 eurų, o jei pušynas būtų 100 metų amžiaus, kaina gali siekti 10 tūkst. eurų už 1 hektarą, priklausomai nuo kubų skaičiaus“, – pavyzdį pateikia jis.
Ž. Juzėnas atkreipia dėmesį ir į tai, kad šiuo metu spygliuočių rąstų kainos yra pakilusios, o svyravimus lemia daug ekonominių dėsnių, tačiau didžiausią įtaką kainoms daro statybų ir baldų sektorius.
„Tinkamiausią laiką pasirinkti reikia priklausomai nuo to, koks yra jūsų miškas. Jei miškas investicinis, didelės įtakos medienos kainos jo vertei neturės, tačiau jei miškas yra brandus, visada galima stebėti medienos kainas ir parduoti jį tuomet, kai kaina būna pakilusi“, – teigė Ž. Juzėnas.
