Potvynių istorija: ar šie metai bus išskirtiniai?

Anot Lietuvos Hidrometeorologijos tarnybos hidrologo Juozo Šimkaus, šiemet Lietuva gali laukti tokio potvynio, koks šalyje buvo prieš vienuolika metų: „Pagal dabartines prognozes matosi, kad nuo vasario 20 dienos dienomis visada bus pliusinė temperatūra, naktimis apie nulį. Tai toks veiksnys, kuris šiek tiek pristabdys tirpimą.“

Vasario paskutinėmis dienomis ar pačioje kovo pradžioje, sako J. Šimkus, miestuose tirpimas taps intensyvus ir po truputį ims aižėti ledai, prasidės vandens kilimas. Iki kovo mėnesio potvynio neturėtume sulaukti, tačiau prasidėjus kalendoriniam pavasariui, situacija keisis. Vis dėlto, pasak J. Šimkaus, padėtis nebus tokia dramatiška, kokią kai kurie įsivaizduoja:

„Didesnis potvynis paskutinį kartą buvo 1979 m. Šiemet jis nebus tokio dydžio kaip tąkart ir veikiau primins 2010-ųjų potvynį. Jei lyginsime su istoriniais potvyniais – šių metų potvynis bus tikrai mažesnis už vidutinį.“

Vilniečiai gali būti ramūs, Kauno rajonui verta suklusti

Kokia padėtis kilus potvyniui laukia sostinės gyventojų? „Vilniuje, jei žmonės kalba apie tai, kad ant Mokslo akademijos yra nubrėžtas brūkšnys, kur buvo 1931-ųjų potvynis ir Katedros aikštėje buvo galima plaukioti valtimi, to, aišku, nebus“, – ramina J. Šimkus.

Potvynis Vilniuje 1931 m.
Foto: Archyvo nuotr.

Anot hidrologinių stebėjimų skyriaus vedėjo, Vilniaus mieste Neries slėnis yra pakankamai gilus, krantai aukšti, tad Neries išsiliejimo iš krantų mieste tikėtis nereiktų: „Krantinės greičiausiai bus apsemtos ir jei susidarys ledų sangrūdos, vandens kilimas bus staigesnis, didesnis, bet prognozuoti, ar tos sangrūdos susidarys ir kur susidarys, praktiškai neįmanoma.“

Nemuno delta, sako ekspertas, atrodys kiek kitaip: „Pievos bus užlietos, bus apsemtų, nepravažiuojamų krašto kelių, tačiau skauduliu buvęs kelias Šilutė – Rusnė dabar jau turi estakadą, tad susisiekimas nenutrūks.“

Žvelgiant į visą Lietuvą, sako J. Šimkus, suklusti derėtų Kauno rajonui, ties Radikių kaimu: „Ten dėl ledų sangrūdų Neris buvo labai stipriai patvinusi. Šiemet, kadangi nuo Jonavos visa Neris yra užšalusi, jei susidarys ledo sangrūdos, vanduo toje vietoje gali vėl stipriai pakilti.“ Ties Kėdainiais, pasak hidrologo, Nevėžis taip pat gali išsilieti.

Žmonėms – nepatogumai, gamtai – išsigelbėjimas

J. Šimkus sako, kad neskaitant kelių pastarųjų metų, tokie potvyniai, koks laukia šiemet, buvo įprastas ir natūralus procesas: „Pavasarinis potvynis kaip šluota išvalo upes, jų vagas ir pakrantes. Tada ne toks intensyvus uždumblėjimo procesas būna vasarą. Be abejo, pernai ar užpernai balandžio gale prasidėdavusios hidrologinės sausros šiemet nebus.“

Šios žiemos sniegas, nors sukėlė daug nepatogumų Lietuvos gyventojams, tačiau tampa atgaiva šalies gamtai: bent iki vasaros, sako J. Šimkus, galime pamiršti niūrų vaizdą, kuomet vietomis Nerį buvo galima kone perbristi pėsčiomis.