Žinoma, kad statybai naudojami gamtos resursai ir energija – nuo žaliavų išgavimo, statybinių medžiagų gamybos iki statybos, ar atliekų deponavimo. Statybos sektorius daro neigiamą poveikį aplinkai ir stipriai prisideda prie klimato kaitos.

Šiaudinių namų statyba kitokia – joje naudojami presuoti šiaudai, užauga kasmet. Šiaudams apdoroti nėra naudojama papildoma energija. Statybinės medžiagos elementuose nėra sintetinių priedų, todėl šiaudinukų atliekos nekenkia aplinkai. Kadangi šiaudai panaudojami statybai ir nedeginami, kaip atlieka, sumažinamas ir atmosferos teršimas.

Ilgametis šiaudinių namų statytojas, architektas Dalius Jurevičius vardina šiaudinių namų privalumus, tai – itin gera šiluminė varža, išleidžia patalpose susidaranti drėgmės perteklių, netaršios ekologiškos statybinės medžiagos, patikima garso izoliacija, atsparumas graužikams ir ugniai. Tačiau kyla klausimas, ar tokie namai tikrai gali prisitaikyti prie dabartinės statybos rinkos.

Nuo šių metų įsigaliojo nauji standartai A++ klasės namų statybai, norint atitikti reikalavimus, teks pasitelkti papildomas apšildymo priemones, tačiau tokia statyba bus įmanoma ir šiaudiniams namams.

A++ klasės namai turi ekologišką alternatyvą – šiaudinius namus

Europos Parlamento ir Tarybos direktyva dėl pastatų energinio naudingumo numato dar aukštesnius standartus nuo 2021 metų statomiems pastatams.

Statybos sektorius vis plečiasi, todėl ir suvartojamos energijos vis daugėja. Pastatai suvartoja 40 proc. Europos Sąjungos suvartojamos energijos.

Šia Direktyva siekiama sumažinti energijos vartojimą ir skatinti atsinaujinančių išteklių energijos naudojimą pastatų sektoriuje. Tai yra svarbios priemonės, būtinos sumažinti Europos Sąjungoje šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisiją. Direktyvos pagrindiniai tikslai – energijos beveik nevartojantys pastatai (beveik nulinės energijos pastatai).

Aplinkos ministerija teigia, kad presuotų šiaudų namai gali būti statomi ir pagal A++ klasės energinio naudingumo standartus, jei jie atitiks teisės aktų reikalavimus (statybos techniniame reglamente STR 2.01.02:2016 Pastatų energinio naudingumo projektavimas ir sertifikavimas).

Presuotų šiaudų namai gali puikiai inkorporuotis į naujus Europos Sąjungos keliamus reikalavimus, nes jie pasižymi didele šilumine varža.

Tomo Žiburkaus namas
Foto: Asmeninio albumo nuotr.


Aplinkos ministerijos požiūriu, šiaudinių namų statyba yra skatintina. „Šiuo metu rengiamas Vyriausybės programos nuostatų įgyvendinimo planas, kuriame bus numatomos priemonės statybos iš organinių medžiagų (naudoti bent 50 proc. organinių ir medienos statybos produktų) skatinimui“, – komentuoja Aplinkos ministerija apie šiaudinių namų statybos skatinimo galimybes.

Tuo tarpu D. Jurevičius Vyriausybės programas vertina pesimistiškai ir pabrėžia, kad dažniausiai tokiems projektams pritrūksta įgyvendinimo priemonių.

„Jeigu manęs paklaustų, kaip reikėtų padaryti, kad Lietuva būtų tope ekologiškų namų statybų rinkoje, tai labai paprasta – turėtų būti supaprastintas projektų derinimas. Panašiai kaip, pavyzdžiui, buvo namams iki 80 kvadratinių metrų. Įvedus supaprastintą tokių projektų tvarką, šiaudinių namų statyba po kelių metų tiesiog šautų skalėje į viršų, tokia statyba labai greitai išplistų privačių namų segmente, rastų savo vietą ir renovacijoje“, – teigia D. Jurevičius.

Architektas, šiaudinių namų asociacijos narys D. Jurevičius sako, kad pagrindinis šiaudinukų privalumas, ne tik didelė šiluminė varža, bet ir jų laidumas drėgmei. „Šiandieninis A++ klasės namas yra itin sandarus, beveik kaip Gagarino kapsulė, tokio sandarumo reikalavimai jam taikomi. Pagal naujus standartus namo svarbiausios savybės – sulaikyti šilumą ir išleisti drėgmės perteklių“, – sako D. Jurevičius.

Architektas pabrėžia, kad šiaudas yra organinė medžiaga ir puikiai išgarina drėgmę. Šiaudais šiltinamos gal būti ne tik sienos, bet ir lubos. Tai yra didžiulis paviršius, per kurį gali išeiti drėgmė. Ko nepavyktų padaryti per betoną, mūrą, silikatines plytas ir kitas sintetines statybines medžiagas.

„Šiandieniniame name, netgi A klasės, negali būti jokių skersvėjų ir, jei jų nėra, drėgmė nepasišalina, kurios pastate susidaro litrais. Sakykime, plauname grindis, laistome augalus, prausiamės duše, džiauname šlapius rūbus – daugybė dalykų sukuria drėgmės perteklių, o jis neturi kur išeiti“, – sako D. Jurevičius.

Šiaudinių namų statybos technologijų yra ne viena, kai kurie naudoja šiaudus tik sienoms, kiti naudoja ir lubų ar stogo šiltinimui.

Suchockų namas
Foto: Asmeninio albumo nuotr.


Kelių šiaudinių namų savininkas Tomas Žiburkus teigia, kad šiaudai sudaro labai mažą jo namo dalį – tik sienas, bet psichologiškai jis jaučiasi geriau pasirinkdamas būtent tokį statymo būdą. „Sienoje nėra plėvelių, armatūrų ar kitų medžiagų, kurios yra taršios atliekos, tiesiog – šiaudas, tinkas. Be to, tokiame name apima paprastumo, švarumo jausmas ir tuo pačiu yra labai šilta“, – pasakoja savininkas.

Remiantis T. Žiburkaus patirtimi statant antrąjį namą, pastato sienos buvo iš presuotų šiaudų ir puikiai atitiko energetinės klasės įvertinimą pagal A+ klasės reikalavimus. „Žinoma, nuo 2021 m. numatyti A++ namo statybų reikalavimai pareikalaus papildomo namo sandarumo. Siena storės, bus apšildyta plokštėmis“, – teigia jis.

Aplinkos ministerijos atsakingi darbuotojai mano, kad šiaudinių namų statyba perspektyvi. „Įgyjama tokių namų statybų patirties, atrandamos naujos technologijos bei medžiagos, šia veikla užsiima vis daugiau Lietuvos įmonių, kuri didina ir konkurencingumą, ir įperkamumo galimybes statytojui. Tokių namų statyba atitinka Aplinkos ministerijos tikslą – užtikrinti racionalų gamtos išteklių naudojimą ir tolesnį jų gausinimą“, – komentuoja Aplinkos ministerija.

Kodėl žmonės statosi šiaudinius namus?

Žmonių, statančių šiaudinius namus, spektras yra tikrai nemažas. Dažnai juos vienija ekologiško, tvaraus ir švaraus namo idėjos.

T. Žiburkus apibūdina kaip vieną iš veiksnių ir tam tikrą emocinį šios statybos technologijos patrauklumą. Kai tendencingai domimasi žaliomis idėjomis, ekologija ir tuo pačiu atsiranda susidomėjimas šiaudine statyba, kaip paliekančią labai mažą pėdsaką aplinkai.

Kiti šiaudinukų statytojai patys domisi statybų procesu, gilinasi į technologijas ir statybinių medžiagų savybes. Jų tikslas – patirti visą statybos procesą savo rankomis.

Atsiranda ir itin alergiškų žmonių, kurie tiesiog ieško alternatyvų, kaip susikurti namus, kurie būtų kuo švaresni ir pastatyti iš kuo natūralesnių statybinių medžiagų.

Suchockų namas
Foto: Asmeninio albumo nuotr.


Architektas D. Jurevičius pastebi dar vieną reiškinį – norėdami išmokti statyti šiaudinius namus, ar tiesiog jais besidomintys žmonės su mielu noru dalyvauja įvairių namų statymo projektuose ir taip išmoksta juos statyti.

„Aš ir pats esu dalyvavęs ne vienoje talkoje ir niekas man už tai nemokėjo, man buvo tiesiog įdomus procesas, norėjosi prisidėti prie namo statybos. Ir atsiranda tokių pat žmonių, kurie tiesiog džiaugiasi prisiliesdami prie šio statybos būdo. Tai yra tarsi kokie ypatingi socialiniai ritualai“, – sako jis.

D. Jurevičius pabrėžia, kad žmonės dirba neatlygintinai ir juos lydi tarytum tam tikras emocinis užtaisas. „Žmonės dirba ir dar jaučiasi skolingi, kad nuvežei juos padirbėti. Po praleistos dienos jiems tiesiog liejasi geros emocijos, jaučiasi pakylėti. Nežinau, ar šiaudai atranda tuos ypatingus žmones, ar žmonės – šiaudus. Tačiau galiu patvirtinti, kad žmonės po talkų jaučiasi realizavę save, ar bent jau smagiai praleidę laiką. Tokia statyba labai suartina žmones. Dažnai su tėvais statybose dalyvauja vaikai, kaimynai ir visai nepažįstami žmonės. Galėčiau tai apibūdinti, kaip tam tikrą neoficialų šiaudizmo judėjimą“, – teigia architektas.

„Kas iš šiaudų tikrai nestato, tai vadinamieji ambalai, reketininkai, snukdaužiai. Tam tikras kriminalinis segmentas“, – priduria D. Jurevičius.

Dar viena grupė žmonių žavisi idėja, kurie siekia priartėti kuo arčiau gamtos. Jiems itin svarbus santykis su gamta, kaip su ja sutarti ir nepakenkti.

Eligija ir Saulius Suchockai šiaudinį namą statė ne dėl globalaus proceso, bet norėdami priartėti prie gamtos ir joje vyraujančių formų. Todėl pasirinko ir apvalią pastato konstrukciją su daug langų.

„Gamtoje labai retai matome taisyklingas keturkampių formas, o mums norėjosi būtent tos laisvės pojūčio, lyg būtume gamtoje, todėl pasirinkome apvalią namo formą. Mes su šeima gyvename vienkiemyje ir iš namo vidaus, pasižiūrėję į visas puses, matome skirtingus vaizdus. Vienoje pusėje sodas, kitoje miškas, kitoje tvenkinukas, dar kitoje daržas. Taip mes iš visų pusių esame apsupti gamtos“, – sako E. Suchockienė.

Tomo Žiburkaus namas
Foto: Asmeninio albumo nuotr.


Su kokiais iššūkiais susiduria tokių namų statytojai?

Ilgametis šiaudinių namų statytojas D. Jurevičius sako, kad šiaudinukų statyboje vyrauja problema – nėra pakankamai specialistų, išmanančių technologinius tokių statybų niuansus. Aukštosiose mokyklose ruošiami architektai nėra mokomi, kaip statyti, tinkuoti šiaudinius namus, todėl dažniausiai žmonės patys imasi jų statybos.

„Lietuvoje kol kas vis dar kiek atsiliekame, statomi daugiausiai tik privatūs namai. Nors pasaulyje jau statomi daugiabučiai, prekybos centrai, mokyklos ir darželiai“, – teigia jis.

Taip pat specialistas pabrėžia dar vieną problemą – Lietuvos statybų rinka nėra išplėsta ir standartizuota. Lietuvoje yra tik kelios įmonės, gaminančios šiaudų skydus, bet statybinių prekių parduotuvėje nenusipirksi presuotų šiaudų ar molio.

Nepaisant to, daugelis šiaudinių namų statytojų nebijo eksperimentuoti ir savo noru imasi namo statybos darbų.

Suchockų šeima, nusprendusi statyti apvalų šiaudinį namą, negailėjo savo laiko ir nebijojo eksperimentuoti su natūraliomis statybinėmis medžiagomis.

„Pirmiausia, pastatėme vaikams žaidimų namelį iš molio ir šiaudų, tai buvos pirmasis mūsų bandymas. Tikrinome, kaip geriausia tinkuoti moliu. Sakykime, jei įdėsi per daug molio, pradės skeldėti, jei per mažai – bus per tirštas ir nuslys. Kol visa tai atitaikėme, susidėliojome, teko nemažai eksperimentuoti, bet mums buvo labai įdomus procesas ir džiaugiamės pasiektais rezultatais“, – sako E. Suchockienė.

Dažniausiai informaciją apie šiaudinių namų statymą tenka rinkti patiems namų statytojams, taip pat ir su namo projektais – juos namų statytojai yra linkę projektuoti patys.

Kartais semiasi patirčių iš pažįstamų, arba dalyvauja rengiamuose seminaruose apie šiaudinukus.
„Viską darėmės patys – braižėme savo projektus iš galvos ir jie keitėsi daug kartų. Galvojome, kaip čia mums gražiau, kaip geriau išdėlioti kambarius, kompaktiškiau sutalpinti tualetą ir vonią. Man itin svarbu, kad daraisi pats, kiekvieną savo namo centimetrą išglostai savo rankomis. Gali pasidaryti tokias formas, kokias tik nori. Mes kaifuojame, kaip kitiems, neįsivaizduoju. Reikia greičiausiai savo kailiu išbandyti ir pajusti, ko tau norisi“, – teigia E. Suchockienė.

D. Jurevičius atkreipia dėmesį, kad kartais statantiems šiaudinius namus pritrūksta tam tikrų žinių, kurios yra labai specifinės ir iš nežinojimo gali padaryti sunkiai ištaisomų klaidų. „Tai visgi tam tikras patirties stygius. Patarčiau sudalyvauti talkose ar išsamiau pasikonsultuoti, arba nueiti į seminarą“, – sako jis.

Suchockų namas
Foto: Asmeninio albumo nuotr.


Šiaudinės sienos ar lubos – tik labai nedidelio namo segmento kaina

Pasak D. Jurevičiaus, statybose svarbiausias yra pastato projektas ir tai, ar statosi namus patys, ar samdosi darbininkus. „Vis dėlto pati pastato dėžutė yra labai nedidelė namo kainos dalis. Brangiausia yra įrengimas, technika, nuotėkos, elektra, šildymo įranga, vidaus apdaila, židiniai, kaminai ir begalės kitų dalykų. Žinoma, jei projektuojamas namas bus prašmatnus ir didelis, tai statyba bus brangi“, – sako jis.

Architektas teigia, kad ar renkiesi šiaudus, ar betoną, ar blokelius, kaina išeina panaši. Bet šiuo atveju šiaudas yra kokybiškas, ilgaamžis, ekologiškas ir tikrai konkurencingas.

„Betonas iš esmės yra kaip greitas maistas, ne visada kokybiškas, bet greitas, greit stingsta, patogu naudoti, tačiau nelaidus drėgmei ir, žinoma, jo gamyba labai tarši, po kurios lieka ir taršios atliekos“, – D. Jurevičius pasakoja apie standartinės ir šiaudinės statybos skirtumus.

Kalbant apie įvairius šiaudinių pastatų projektus, Suchockai pasirinko statyti apvalų namą, nors ir projektas nebuvo labai sudėtingas, tačiau apvalios formos stipriai prisidėjo prie didesnių išlaidų.
Šiaudinio namo savininkė E. Suchockienė pastebi, kad dėl apvalaus namo nestandartinės apdailos ir baldų namo kaina išaugo nuo 30 iki 40 procentų.

„Darėmės viską patys, ir duris, ir langus, ir baldus, todėl galbūt susumavus nebuvo tokie dideli kaštai. Bet jei užsakinėtume tokius baldus, išeitų tikrai didesnė kaina. Mūsų atveju jaukumas atsipirko“, – džiaugiasi ji.

E. Suchockienė priduria, kad standartinių formų namo sąmata pigesnė. „Pati medžiaga šiaudai ir molis tikrai nėra brangūs, ir jei pats stataisi, irgi sutaupai. Tai pat ir su vidine apdaila, jei pats daraisi baldus, išeina pigiau. Čia kaip pasirinksi: galbūt naujas duris įsistatysi, o gal rasi naudotas ir jas pritaikysi. Viskas priklauso nuo to, ko tu nori, ar tau to užtenka, kas atrodo paprasčiau, ar tau reikia kažko įspūdingo ir prabangaus“, – pasakoja tokio namo savininkė.

Suchockų šeimoje šiaudinį namą statė ne tik suaugusieji, bet prisidėjo ir vaikai. „Statant šiaudinį namą visiems kartu, gali perduoti savo vaikams labai svarbią žinią, kad viską galime padaryti patys. Nereikia kažkam mokėti didžiulius pinigus, kad padarytų už tave. Žmonės ima milžiniškas paskolas, o mes po truputį, patys savo darbu pasistatėme. Žinoma, atiduodi daug savo energijos ir daug tenka dirbti, bet dėl to namai tik jaukesni, sakyčiau, geriausia vieta būti šioje žemėje, ir joje būti gera“, – teigė E. Suchockienė.