Sausio 9 d., šeštadienį, Aplinkos apsaugos departamento Panevėžio gyvosios gamtos inspekcijos pareigūnai kartu su kitų gyvūnus gelbstinčių organizacijų atstovais Joniškio rajone vadavo neteisėtai ūkininko laikomas lūšis. Aplinkos apsaugos departamentas tyrimą dėl šių saugomos rūšies gyvūnų vykdė dar nuo vasaros, kuomet lūšių savininkas susektas bandantis neteisėtai jas parduoti.

Nuo tyrimo pradžios, šeimininkui nesuteikus pagalbos, viena lūšis jau buvo nugaišusi. O, atvykus pareigūnams, vienas iš aptiktų gyvūnų jautėsi labai blogai ir kentė skausmus dėl laiku neužtikrintos veterinarinės pagalbos. Nors į Belgijos gyvūnų centrą perduotos 7 lūšys, pastaroji, šeimininko apleista lūšis, neišgyveno, tad šiuo metu naujuose namuose ilsisi 6 lūšys.

Pasipiktinimo bangą sukėlė patalpintas vaizdo įrašas

Šeštadienio pavakarę Joniškio rajone lūšis laikančio ūkininko sūnus Feisbuke paviešino vaizdo įrašą iš pareigūnų vizito, piktindamasis, kad lūšys neva išgabenamos be įspėjimo, savininkui nesant šalia, ir kad gelbėjimo operacijos metu vienai iš lūšių lūžo koja.

„Sigitas Petraitis ne tik gerai žinomas ūkininkas Joniškio rajone, bet ir gamtos mylėtojas bei jos saugotojas. Prieš 10 metų į savo ūkį priėmė ir sukūrė namus lūšims. Kiekvienas žingsnis buvo derinamas su atsakingomis institucijomis, išduoti leidimai auginti ir veisti šiuos Raudonosios knygos gyvūnus – lūšis. Visus 10 metų lūšys buvo gerai auginamos, prižiūrimos ir mylimos, nebuvo nustatyta nei vieno pažeidimo“, – viešame įraše dėstė Kristupas Petraitis, stebėdamasis, kad gyvūnai migdomi nedalyvaujant šeimininkui ir nenurodžius jam pažeidimų, dėl kurių gyvūnai turėtų būti konfiskuojami.

Delfi susisiekus su lūšis laikiusiu S. Petraičiu, šis teigia, kad gyvūnus sieks susigrąžinti teismo sprendimu.

„Skųsime protokolą dėl neteisėtų veiksmų. Pareigūnai negalėjo taip pasielgti, todėl ieškosime teisybės. Jie perspėjo, kad šeštadienį atvažiuos surašyti protokolą, bet mes juos įspėjome nevažiuoti, ir kad pakeistų pareigūną, nes vienašališkai norima atimti gyvūnus“, – sako jis.

Paklaustas, kaip jo ūkyje atsirado saugomi laukiniai gyvūnai, S. Petraitis įvardija, jog viena iš lūšių patekusi iš Telšių „Žvėrinčiaus“, kita kadaise buvo pagauta Panevėžio mieste ir pasiūlyta laikyti.

„Joms čia nebuvo blogai, lūšys veisėsi, turėjo vaikų, ir daugiau nei 10 metų sau gražiai gyveno. Tik staiga tapau pačiu blogiausiu laikytoju, nors lūšys gražios, puikiai atrodo. Kažkam jų reikėjo kitur, todėl išvežė. Siūliau išleisti lūšis Lietuvos gamtoje, bet ne, pasakyta, kad tik Belgijoje jos gali būti. Negi Lietuvoj taip blogai? Nemokame nei šunų auginti, nei nieko, viskas blogai. Kažkoks siaubas“, – piktinasi lūšis laikęs S. Petraitis.

Pareigūnai rado neprižiūrėtas, netinkamomis sąlygomis laikomas lūšis

Panevėžio gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos viršininkė Mantė Ramanauskienė patvirtina, kad inspekcija dar 2020 m. liepos mėnesį atliko rotacinį patikrinimą dėl gauto pranešimo, kurio metu nustatė įvairių pažeidimų, įrodančių netinkamo ir neteisėto gyvūnų laikymo faktą.

„Tyrimo metu buvo nustatyta, kad lūšys neturi teisėto įsigijimo dokumentų, laikomos netinkamomis sąlygomis, neužtikrinamas leidimo sąlygų laikymasis. Vykdoma gyvūnų galima prekyba juos pardavinėjant ir viešai eksploatuojant. Bendras voljero dydis yra žymiai mažesnis, nei leidime nustatytas, vienas gyvūnas nebuvo suženklintas ir panašiai“, – lūšių laikymo vietoje aptiktus pažeidimus vardija M. Ramanauskienė.

Be to, pareigūnams atvykus sausio 9 dieną, rasta viena serganti lūšis, kuriai, pareigūnų duomenimis, nebuvo suteikta jokia veterinarinė pagalba. Siekiant apsaugoti gyvūnus ir užtikrinant jų gerovę, buvo nuspręsta gyvūnus paimti net ir iki bylos nagrinėjimo.

Kaip prideda Panevėžio gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos viršininkė, Lietuvoje tinkamų lūšims laikyti sąlygų, atitinkančių griežtai ministro reglamentuotas ir patvirtintas laukinių gyvūnų laikymo sąlygų taisykles, nerasta, todėl jos nugabentos į Belgiją.

„Lietuvoje neradus sąlygų lūšims laikyti, šie gyvūnai buvo išvežti į Belgiją. Šiuo metu gyvūnai yra laikinai paimti iki bylos nagrinėjimo, po kurio bus išnagrinėtas klausimas dėl jų konfiskavimo. Tik esant teismo sprendimui, bus sprendžiama, kur įkurdinti šiuos gyvūnus visam laikui. Deja, bet jie negali būti paleisti į laukinę gamtą, nes, spėjama, yra gimę ir augę nelaisvėje. Stebime visus tolimesnius veiksmus, žinome, kad jie šiuo metu yra tarp geriausių savo srities specialistų. Susižalojusiai lūšiai yra suteikta visa būtiniausia veterinarinė pagalba“, – sako M. Ramanauskienė.

Organizacijos žiniomis, iš ūkio anksčiau dingo ne viena lūšis

Gyvūnų gelbėjimo operacijoje dalyvavo ir Gyvūnų apsaugos ir teisių organizacijos (GATO) atstovė Brigita Kymantaitė. Organizacijos žiniomis, be anksčiau minėtų pažeidimų, pas „gamtos mylėtoją“ neaiškiomis aplinkybėmis yra pradingusi ne viena lūšis, apie kurias jokios informacijos nėra. Taip pat organizacija pakomentavo ir Feisbuke išplitusį ūkininko sūnaus filmuotą vaizdo įrašą.

„Gaudant gyvūnus, vienas gyvūnas susižeidė – įtariame kojos lūžį. Jam buvo nedelsiant suteikta pirma veterinarinė pagalba, koja sutvarstyta (…). Dirbant tokiomis sąlygomis, kokiomis buvo laikomos visos lūšys, esame laimingi išvengę dar didesnių bėdų. Ir tai ne specialistų „darbo brokas“, kaip bus bandoma pavaizduoti. Jei specialistai būtų galėję pasirinkti sąlygas, kuriomis dirbti su gyvūnais, tie gyvūnai niekada nebūtų buvę ten, kur jie buvo priversti praleisti ne vienerius metus.

Ką tuo tarpu daro „gamtos mylėtojo“ atstovai? Su didžiausia piktdžiugiška palaima imasi filmuoti susižalojusį gyvūną, kuriam specialistai, praėjus vos kelioms minutėms, jau teikia veterinarinę pagalbą.

Jie vaikšto aplink su telefonais, filmuoja, specialiai trukdo, komentuoja melą ir jį viešina. Kai, tuo tarpu, vos už kelių metrų vis dar guli kančiose jų pačių daugiau nei parą laiko be veterinarinės pagalbos palikta lūšis. Ir taip, jos jie nefilmuoja, nes tai nesvarbu, nes tai nenaudinga ir nepelninga jiems. Ir nesvarbu, kad būtent tie patys veterinarijos specialistai, kuriuos jie ką tik erzino savo telefonais ir komentarais, suteikė veterinarinę pagalbą jų išnaudotam, neprižiūrėtam ir kankintam gyvūnui“, – rašoma organizacijos puslapyje.

Taip pat GATO paaiškina, kodėl, savininkui net ir turint išduotus leidimus gyvūnams laikyti, šiuos teko paimti.

„Pats leidimo išdavimo ir turėjimo faktas nesuteikia absoliučios teisės laikyti gyvūnų. Leidimo turėtojas turi pareigą įrengti voljerus taip, kaip nurodyta leidimo sąlygose, ir laikytis visų gyvūnų gerovę bei apsaugą reglamentuojančių teisės aktų. Gyvūnai buvo paimti Aplinkos apsaugos departamentui atlikus tyrimą dėl laikytojo padarytų ir toliau daromų pažeidimų“, – savo paskyros įraše aiškina organizacijos atstovai.

Kaip numatoma Administracinių nusižengimų kodekse, neteisėtai laikiusiam lūšis asmeniui gresia bauda nuo 60 iki 300 eurų. Prekybos laukiniais gyvūnais taisyklių pažeidimai užtraukia baudą nuo 30 iki 300 eurų. Žiaurus elgesys su gyvūnu, gyvūno kankinimas užtraukia baudą nuo 50 iki 1200 eurų.