STT korupcijos prevencijos specialistai antikorupciniu požiūriu įvertino AAD struktūrinių padalinių, veikiančių Vilniaus, Panevėžio ir Utenos, Kauno, Marijampolės ir Alytaus, Šiaulių ir Telšių apskrityse, veiklą, prižiūrint ir kontroliuojant ūkio subjektus.

„Pastebima, kad sujungus regioninius aplinkos apsaugos departamentus, padidėjo antikorupcinis potencialas. Atsirado realios galimybės centralizuotai taikyti ne tik korupcijos prevencijos priemones, bet ir formuoti vienodus atsparumo korupcijai standartus. Tačiau atlikus korupcijos rizikos analizes, atkreipėme dėmesį į skirtingą ūkio subjektų patikrinimų praktiką, kitus būtinus pokyčius, siekiant sumažinti korupcijos rizikas aplinkos apsaugos srityje“, – sako Korupcijos prevencijos valdybos vadovė Svetlana Krasilnikova.

Analizės metu nustatyta, kad ūkio subjektų veiklos keliamos rizikos aplinkai vertinimas, nuo kurio turėtų priklausyti patikrinimų dažnumas, ne visada gali atspindėti tikrąjį keliamos rizikos aplinkai dydį, nes neretai ši procedūra atliekama formaliai subjektyviu AAD darbuotojo sprendimu, kuris dėl žmogiškojo veiksnio gali sudaryti korupcijos rizikos tikimybę.

Nustatyta, kad AAD patikrinimų planas nenustato ūkio subjektų patikrinimų tikslo ir konkretaus patikrinimo masto. AAD pareigūnai turi patys vienasmeniškai spręsti dėl atliekamo patikrinimo tikslo ir apimties, dėl ko gali atsirasti korupcinės rizikos.

Analizės metu pastebėta, kad savo iniciatyva nevykdoma galimai neteisėtą atliekų tvarkymo veiklą vykdančių subjektų operatyvi neplaninė kontrolė. Pavyzdžiui, viešoje erdvėje yra skelbimų, kuriuose siūlomos atliekų išvežimo paslaugos. Skelbimuose nėra atskleidžiama paslaugų teikėjų tapatybė, tad yra rizika dėl galimai nelegalios veiklos. Tokiu būdu galimai atsiranda ir didėja nelegalūs sąvartynai, teršiama aplinka, ko būtų galima išvengti, vykdant operatyvią neplaninę kontrolę. Tačiau atkreiptas dėmesys, kad atliekant neplaninius patikrinimus, būtina taikyti papildomas korupcijos riziką mažinančias priemones. Nustatyta, kad šiuo metu atliekant neplaninius patikrinimus dažnai dalyvauja tik vienas pareigūnas, todėl kyla reali rizika dėl galimo pažeidėjų siekio susitarti su patikrinimą atliekančiu pareigūnu.

Pažymėtina, kad nepakankamai valdomos interesų konfliktų rizikos. Pavyzdžiui, nustatyta atvejų, kai į kontroliuojamų ūkio subjektų sąrašą nėra įtraukiami tie ūkio subjektai, kuriuose dirba pareigūnų artimi asmenys, nurodyti jų privačių interesų deklaracijose. Nustatyta ir tokių atvejų, kai medžiotojų būrelius, kurių nariais yra AAD struktūrinių padalinių pareigūnai, tikrina jų kolegos – kiti tų pačių struktūrinių padalinių inspektoriai ar net medžiotojų būrelių nariams pavaldūs asmenys.

Atliekant korupcijos rizikos analizę, nustatytos situacijos, kai aplinkos teršėjai išvengia pareigos atlyginti gamtai padarytą žalą. Pavyzdžiui, asmenis nubaudus už oro taršos, atliekų deginimo pažeidimus, dėl nepakankamos aplinkos apsaugos pareigūnų iniciatyvos, nebuvo imtasi priemonių, kad būtų atlyginta žala aplinkai.

Aplinkos ministerijai ir AAD rekomenduota tobulinti kontroliuojamų ūkio subjektų sąrašo sudarymo tvarką, nustatyti aiškią įmonių atrankos planiniams patikrinimams procedūrą. Taip pat rekomenduota, kad neplaninius patikrinimus atliktų ne mažiau dviejų darbuotojų. AAD siūloma svarstyti galimybę vykdyti viešosios erdvės stebėseną, siekiant identifikuoti ir kontroliuoti aplinkosauginiu požiūriu galimai neteisėtą veiklą vykdančius asmenis.

Aplinkos apsaugos departamentas prie Aplinkos ministerijos per 3 mėnesius turės informuoti STT, kaip atsižvelgė ar planuoja atsižvelgti į korupcijos rizikos analizėje pateiktas rekomendacijas.