Filmuotoje medžiagoje matyti, kaip prie Vilniaus savivaldybės esanti žiurkė, užpulta paukščio, patenka į pastato vidų, tačiau ten ilgai neužsibūna – savivaldybės darbuotojai ją išprašo.
Gyvūnai į savivaldybę patenka su šeimininkais
Vilniaus savivaldybės Klientų aptarnavimo skyriaus vedėjas Vitalij Mosin sutiko pakomentuoti minėtąjį įvykį.
„Situacija komiška, bet žiurkės – gaila“, – pirmiausia pastebi pašnekovas. Vyras priduria, kad savivaldybėje žiurkių nėra, o ir šios viešnios niekada nėra matęs.
Ar į savivaldybę užklysta gyvūnai? „Mūsų darbuotojai yra draugiški gyvūnams, todėl jei klientai ateina su augintiniais, nieko nesakome. Žinoma, svarbiausia, kad gyvūnai netriukšmautų, būtų pririšti ir netrukdytų. Prisimenu, kartą klientas atėjo nešinas kate“, – šypsosi V. Mosin.
Anot pašnekovo, vieni gyvūnai į savivaldybės pastatą neina: „Visi, kas patenka į vidų, būna su šeimininkais.“
Daugiausia žiurkių... senamiestyje
Kenkėjų naikinimo įmonė Sterilus.lt paaiškina, kodėl į gyvenamuosius ar įmonių pastatus atklysta žiurkės.
„Jeigu objekte yra pastebėta žiurkė, nebūtinai tai reiškia, kad aplinka yra netvarkinga, nešvari. Ateinant vėsesniems orams, graužikai ieško šiltesnių vietų gyvenimui, naujai vadai tinkamesnės vietos. Tam puikiai tinka privatūs gyvenamieji namai, daugiabučiai, sandėliai, įvairios administracinės patalpos, turinčios rūsius ar palėpes“, – sako įmonės atstovas Edgaras Baltrušaitis.
Vyras prideda, kad žiurkės yra protingi, smalsūs ir atsargūs gyvūnai, tačiau smarkiai išgąsdinti ir išprovokuoti, gali demonstruoti agresiją, kąsti, persekioti oponentą, ypatingai jeigu tai yra stambesnė žiurkė, įpratusi dominuoti savo „šeimoje“.
Anot Sterilus.lt atstovo, daugiausia žiurkių telkiasi senamiestyje bei privačių namų teritorijose: „Ten nėra įrengtų modernių uždengiamų šiukšlių surinkimo vietų – atviros šiukšliadėžės, padrikai išstatyti šiukšlių maišai, taip pat įtakos turi sena kanalizacijos sistema bei senamiesčio rūsiai, iš kurių žiurkės ir patenka į patalpas.“
Net jei patalpoje dar nėra pastebėto graužiko, Sterilus.lt rekomenduoja vykdyti prevenciją.
„Patarčiau laikyti popierines gaudykles su lipnia medžiaga viduje. Tokie spąstai gali pagauti mažas peles bei identifikuoti žiurkių buvimą ant spąstų likus šių kailio atplaišoms. Taip pat reikėtų stebėti patalpos rūsius, sandėlius, ar nematyti išmatų gabalėlių. Papildomai galima patepti specializuotais geliais ir po kiek laiko patikrinti, ar šis yra nuvalgytas. Reikėtų nuolatos stebėti, ar prie pamatų nėra iškastų duobučių, įvairių maisto likučių“, – paaiškina pašnekovas.
Namuose, sodyboje ar darbo patalpoje aptikti graužiką – retas malonumas. Negana to, kad žiurkės gali kaip reikiant išgąsdinti, jos dar ir pridaro daugybę žalos.
„Žiurkės pažeidžia pastato karkasą, apšiltinamą sluoksnį, gali prasigriaužti iki stogo, pažeisti izoliaciją, siūles. Taip pat sugadinti elektros instaliacijas, sugraužti laidus“, – graužikų daromą žalą vardina E. Baltrušaitis.
Graužikai – ligų nešiotojai
Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro (ULAC) internetiniame puslapyje rašoma, kad vėstant orams šiltesnio kampelio ima ieškoti ligas nešiojantys graužikai – pelės ir žiurkės.
„Graužikai yra užkrečiamųjų ligų sukėlėjų nešiotojai ir platintojai, jie gali formuoti gamtinius užkrečiamųjų ligų židinius, todėl labai svarbu juos naikinti ir sudaryti kuo nepalankesnes jų gyvenimo sąlygas“, – rašoma ULAC internetinėje svetainėje.
Labiausiai nuo graužikų kenčia senieji miestų rajonai ir ten, kur netinkamai prižiūrimos patalpos, pastatai ir teritorija, kur kaupiasi šiukšlės, statybų atliekos, nepjaunama žolė.
Tam, kad graužikai neužsiveistų būstuose, ULAC specialistai pataria tinkamai sandarinti patalpas, prižiūrėti buitinių atliekų surinkimo vietas, šalinti atliekas, pasirūpinti teritorijos prie namų švara.
