Geriausiu žiedinės ekonomikos pavyzdžiu įvardija užstato sistemą
Šiandien vienas iš svarbiausių Europos Komisijos prioritetų – perėjimas prie švarios žiedinės ekonomikos įgyvendinant Europos žaliojo kurso veiksmų planą. Europos Sąjungai siekiant tapti pirmuoju aplinkai neutraliu žemynu iki 2050 m., vis daugiau kalbama apie veiksmingą išteklių naudojimą, tačiau skirtingose šalyse žiedinės ekonomikos link judama skirtingu tempu.
Vertindama Lietuvos padėtį kitų šalių kontekste, Lietuvos inovacijų centro žiedinės ekonomikos ekspertė Karolina Kužmarskytė pastebi, kad Lietuva tarp kitų Europos šalių nėra nei pirmaujanti, nei atsiliekanti.
Anot jos, žiedinė ekonomika apima daug sričių, kuriose šalies progreso situacija skiriasi.
Vertinant ekoinovacijų indeksą, kuris matuoja valstybių progresą skatinant ekologines inovacijas, 2018 metais Lietuva buvo žemiau ES vidurkio, tačiau, žiūrint iš laiko perspektyvos, progresas yra matomas. Kita vertus, 2019 metais buvo atlikta studija, parodžiusi, kad tik kas penktas verslas investuoja į resursų optimizavimą ir imasi veiksmų gamybos atliekų mažinimui. Europos kontekste tai yra žemas rodiklis, bet, stebint komunalinių atliekų susidarymo kiekį, esame nedaug teršianti valstybė.
K. Kužmarskytės manymu, Lietuvoje netrūksta teigiamų žiedinės ekonomikos veikimo pavyzdžių, tarp kurių – iniciatyvos, sulaukusios daug atgarsio ir už Lietuvos ribų. Anot jos, bendram šalies progresui daugiausia įtakos turėjo ne stiprūs politiniai sprendimai, bet pavienės iniciatyvos, pavyzdžiui, užstato sistema, populiarėjančios daiktų dalijimosi stotelės, individualios verslo ambicijos tapti aplinkai draugišku ar neutraliu verslu.
„Pats sėkmingiausias pavyzdys, teigiamai reklamuojantis Lietuvą užsienyje – užstato sistema. Matome, kad šis pakuočių surinkimo būdas visuomenei yra patrauklus. Dar vienas geras pavyzdys – startuolis „Vinted“, sukūręs antrinę rinką panaudotiems tekstilės gaminiams ir avalynei. Sveikintina yra ir ekologinio žemės ūkio „Auga“ veikla, sėkmingai išnaudojanti biologinius atsinaujinimo ciklus. Tačiau yra problema, kad mes nelabai matome viešoje erdvėje daugiau pavyzdžių – matome didžiuosius žaidėjus, nors mūsų šalyje yra daugybė mažesnių, bet taip pat svarbių iniciatyvų“, – pastebi K. Kužmarskytė.
Ekspertė išskiria, kad greitesniam ėjimo žiedinės ekonomikos link tempui svarbūs politiniai sprendimai ir visuomenės švietimas.
„Reiktų daugiau konkrečių priemonių, kurios padėtų verslui persiorientuoti į žiedinę gamybą, skatintų kurti lengvai perdirbamus produktus, naudoti daugiau perdirbtų medžiagų. Šiuo metu ruošiamas žiedinės ekonomikos veiksmų planas, kuriuo vyks pramonės perorientavimas tvaresnės gamybos link, tačiau pats procesas pakankamai lėtas ir, manau, trūksta politinės iniciatyvos spręsti šį klausimą. Kita problema – reikia ir visuomenės indėlio. Verslas reaguoja į tai, kas populiaru rinkoje, o vartotojas vis dar renkasi produktus pagal kainą. Trūksta to suvokimo, kad brangesnis produktas bus naudojamas ilgiau, kad jis yra tvariai pagamintas“, – mano K. Kužmarskytė.
Į žiedinę ekonomiką galime įsilieti kiekvienas
Svarbu tai, kad gyventi tvariai ir įsisukti į žiedinę ekonomiką galime kiekvienas iš mūsų. Ir tam nereikia didelių pastangų, juo labiau - piniginių lėšų. Turbūt vienas iš iliustratyviausių pavyzdžių - dalyvavimas užstato sistemoje. Tokiu būdu priduota panaudota jūsų tara atgimsta naujam gyvenimui - ji netampa atlieka ir neteršia aplinkos.
O šią vasarą užstato sistema turi dar daugiau privalumų, kadangi pasinaudoję taromatu galite dalyvauti įdomiame edukaciniame žaidime „Nacionalinės Eko lenktynės“.
Žaisdami ne tik pasitikrinsite aplinkosaugines žinias, bet taip pat galite laimėti vertingą prizą - elektrinį paspirtuką.
Tai yra žaidimas, skirtas šalies gyventojams, kurie naudojasi užstato sistema. Jo steigėjas - „Užstato sistemos administratorius". Įdomu tai, kad per vasarą šį žaidimą parsisiuntė beveik 18 tūkst. vartotojų.
Tai yra virtualus pramoginis žaidimas, kuriuo žaidžiantiesiems siekiama parodyti, kad užstato sistema yra svarbi aplinkosaugos mechanizmo dalis ir kiekvienas pakuotes grąžinantis asmuo gali rasti būdų, kaip dar geriau tausoti išteklius, atsakingiau vartoti ir kitaip aktyviai prisidėti prie aplinkosaugos bei ekologijos.
Kaip dalyvauti:
1. Priduok tuščias pakuotes į taromatą ir pasiimk taromato išduotą kvitą. Prieš atsiimdamas užstatą, gautą kvitą nusifotografuok.
2. Parsisiųsk programėlę „Nacionalinės Eko lenktynės“,
užsiregistruok. Skenuok kvito brūkšninį kodą ir pradėk žaidimą.
3. Atsakyk į klausimus ir laimėk elektrinį paspirtuką. Susidomėjai? Siųskis programėlę į savo išmanųjį telefoną ir dalyvauk! Daugiau informacijos www.grazintiverta.lt/nel
Kiekvienas būtų draugiškas gamtai, jei tai būtų pigiau
Jau išsiaiškinome, kaip kiekvienas iš mūsų gali įsilieti į žiedinę ekonomiką. Tačiau šias idėjas palaiko ne tik gyventojai, bet ir atsakingas verslas. Aplinkosaugos puoselėtojas, „Zero waste” filosofijos šalininkas ir VšĮ „Žiedinė ekonomika” įkūrėjas Domantas Tracevičius žiedinę ekonomiką apibūdina kaip ekonominę santvarką, kuomet žmonės, vykdydami savo įvairiausias veiklas, neteršia gamtos, naudoja atsinaujinančius išteklius, labai ilgai naudoja turimas žaliavas ir nekuria atliekų.
Anot jo, tai – labai svarbu, nes dėl užterštos gamtos trumpėja gyvenimo trukmė, dėl brovimosi į gyvūnų buveines atsiranda įvairiausi virusai, o klimato kaita keičia gamtą negrįžtamai į blogesnę pusę.
Kalbėdamas apie užstato sistemos pavyzdį, D. Tracevičius taip pat negaili teigiamo įvertinimo. Ir čia pat jis paminėjo, kad vienkartines pakuotes laiko perspektyvoje reikėtų keisti daugkartinėmis.
„Užstato sistema padeda spręsti vienkartinės pakuotės perdirbimo problemą, bet dar didesnė problema – vienkartinė pakuotė. Ją nesunkiai galima pakeisti daugkartine pakuote, kuri turi ženkliai mažesnį CO2 pėdsaką. Tam tereikia tinkamai nustatyti vienkartinės pakuotės taršos mokesčių dydžius. Labai džiaugiuosi, kad ES atsiras neperdirbto plastiko mokestis nuo 2021 m.“, – sako jis.
Iš gerųjų žiedinės ekonomikos pavyzdžių D. Tracevičius išskiria elektromobilių dalijimosi paslaugą SPARK, leidžiančią sumažinti nuosavų automobilių poreikį ir naudoti atsinaujinančią energetiką. Taip pat geru pavyzdžiu jis vadina įrankių nuomą, pavyzdžiui, „Kurts toolbox“ bei panašius verslus, kurie taupo išteklius ir vartotojų lėšas. D. Tracevičių džiugina ir vis daugiau „zero waste“ bei ekologinių produktų parduotuvių atsiradimas.
Anot jo, galimų sprendimų spartesnei žiedinės ekonomikos plėtrai netrūksta. Aplinkosauga neturi būti sudėtinga. O kiekvienas iš mūsų būtume draugiškas gamtai, jei tai būtų pigiau, o tarša bei neigiamas poveikis klimatui būti teisingai apmokestinti.
„Pavyzdžiui, daiktų remonto paslaugoms taikomos PVM lengvatos atpigintų remonto paslaugas ir žmonės tuo naudotųsi, nauda – sutaupytos lėšos, išvengta atliekų ir mažiau naujų žaliavų poreikio. Tą galima pritaikyti visoje ekonomikoje įvedus O2 ekvivalento kainą ir pritaikius visiems produktams bei paslaugoms. Nauji daiktai, netvarus žemės ūkis, iškastiniu kuru varomas transportas bei atliekų deginimas labai stipriai brangtų, o žmogiškasis darbas, daiktų nuoma ir dalijimasis, atsinaujinanti energetika, ekologiniai produktai atpigtų“, – aiškina D. Tracevičius.
Pakuočių surinkime šiemet pasiekė rekordą
VšĮ „Užstato sistemos administratorius“ (USAD) vadovas Gintaras Varnas pabrėžia, kad Lietuva, kaip ir kitos Europos Sąjungos valstybės narės, privalo įgyvendinti ES direktyvas – bendrija siekia rodyti pavyzdį visam pasauliui, tapti žaliųjų technologijų lydere ir laikytis Europos žaliojo kurso, kurį atspindi Žiedinės ekonomikos veiksmų planas. Anot jo, USAD yra tik vienas iš pavyzdžių, kaip bendradarbiaujant valstybei ir verslui galima sėkmingai įgyvendinti pažangius sprendimus ir strateginius aplinkosaugos tikslus.
„Visi kartu galime užtikrinti Europos žaliojo kurso esmę, – kad niekas nebūtų paliktas nuošalyje. Tai, kad per ketverius metus pakuočių surinkimo rezultatai tik auga ir pasiekia labai aukštą lygį, rodo, jog Lietuvos gyventojai yra sąmoningi ir supranta – poveikis klimatui priklauso nuo mūsų visų elgesio, įpročių, sprendimų“, – sako jis.
Gėrimų gamintojai ir importuotojai Lietuvoje į rinką kasmet išleidžia šimtus milijonų pakuočių – gėrimų skardinių, vienkartinių stiklinių ir plastikinių butelių. Užstato sistema užtikrina, kad į pakuočių surinkimo punktus, o vėliau į USAD skaičiavimo centrą atkeliauja 9 iš 10 tokių pakuočių.
Neseniai, šių metų liepą, buvo pasiektas dar vienas rekordas – gyventojai per mėnesį grąžino daugiau kaip 68 milijonus pakuočių. Rugpjūtį šis rekordinis rezultatas buvo įtvirtintas. Iš viso šiemet planuojama surinkti ir perdirbti per 600 mln. vienkartinių pakuočių.
„Perdirbti atiduotos pakuotės tampa antrine žaliava. Atsakingas vartojimas ir panaudotų daiktų perdirbimas į antrines žaliavas yra žiedinės ekonomikos esmė. Užstato sistema palengvina atsakingą pasirinkimą – dauguma parduotuvėse siūlomų gėrimų pakuočių dalyvauja užstato sistemoje – jas grąžinti verta“, – pabrėžia G. Varnas.
Svarbu ir tai, kad žmonės lengvai atpažįsta depozito ženklą, o kasmet atliekamose apklausose matoma, jog absoliuti dauguma žmonių nurodo, kad užstato sistema yra reikalinga, o didžiausias jos privalumas – mažiau šiukšlių, mažiau teršiama aplinka.
„Žiedinė ekonomika yra neišvengiama ES ateitis. Kuo daugiau jos pavyzdžių matysime aplinkui, aktyviai įsitrauksime ir palaikysime pažangius pokyčius, tuo labiau sumažinsime taršą, išmoksime gyventi tvariau ir išsaugosime savo planetą. Veikdami bendrai galime pasiekti ilgalaikį ES tikslą – iki 2050 m. neutralizuoti poveikį klimatui. Todėl turime ir toliau bendradarbiauti bei mokytis vieni iš kitų“, – teigia G. Varnas.
