Lietuvoje nacionaliniu mastu skelbiama hidrologinė sausra, sausringas laikotarpis paviršinio vandens telkiniuose prasideda, kai vandens lygis daugiau kaip pusėje vandens matavimo stočių (hidrologiniai matavimai kuriose vykdomi daugiau kaip 30 metų), pasiekia vidutinį žemiausia šiltojo sezono vandens lygį. Tokia situacija susidarė rugpjūčio 14 d.
Lietuvos upėse visą liepos mėnesį vandens lygis buvo žemas. Net ir po pakankamai lietingų dienų upėse vandens lygis pakilo nežymiai, nes didžiąją kritulių dalį sugėrė sausa žemė. Didžiųjų Lietuvos upių Nemuno ir Neries hidrologinis režimas yra labiausiai sureagavęs į kelis metus besitęsiančias sausringas sąlygas. Šiose upėse hidrologinės sąlygos atitinkančios hidrologinės sausros kriterijus stebimos jau nuo liepos mėnesio pirmojo dešimtadienio. Šiuo metu hidrologinė situacija Nemune yra prasčiausia atsižvelgiant į paskutinius 4 metus (nuo 2017 metų (kurie buvo itin lietingi) stebimas vandens lygių žemėjimas).
Pirmąjį rugpjūčio dešimtadienį vyravę sausi ir šilti orai gerokai nusekino vandens telkinius. Vandens lygiui ir toliau žemėjant vis daugiau upių pasiekia gamtosauginį debitą (t. y. minimalus vandentiekio debitas, reikalingas, kad būtų užtikrinamos minimalios ekosistemų gyvavimo sąlygos). Gamtosauginis debitas šiuo metu stebimas Nemune ties Druskininkais, Nemajūnais, Kaunu ir Smalininkais, Lėvenyje ties Bernatoniais, Neryje ties Vilniumi, Šalčioje ties Valkininkais, Ūloje ties Zervynomis. Kadangi vietos vandens stotims įrengti parenkamos taip, kad vandens lygio svyravimai apibūdintų kuo didesnį rajoną, galima teigti, jog minėtuose baseinuose ir kitų upių nuosėkis gali siekti gamtosauginį debitą.
Artimiausiomis dienomis išsilaikys sausi orai, todėl visų upių vandeningumas mažai keisis.
