Dar šįmet vilniečio Určio Šulinsko sukurtas stalo žaidimas „Speedy Roll“ (liet. „Ežiukas") dalyvavo prestižiniuose pasaulio stalo žaidimų apdovanojimuose „Spiel des Jahres 2020“ Vokietijoje ir buvo pripažintas geriausiu šių metų stalo žaidimu vaikų kategorijoje. Delfi klausia U. Šulinsko, kokią naudą edukaciniai žaidimai turi vaikams.
Žaidimus kurti ėmėsi pajautęs jų poreikį
„Viskas prasidėjo nuo mano darbo vaikų stovyklose“, – sako žaidimų vaikams kūrėjas U. Šulinskas. Vyras prideda, kad daug metų dirbo stovyklų vadovu, o darbo metu pastebėjo, kad žaidimas yra ta forma, kuri yra labai efektyvi bendraujant su vaikais ir juos mokant.
„Stovyklose viską dariau žaidimo forma, o paskui gimė idėja, kad reikia sukurti žaidimus ar įrankius, kurie galėtų padėti šeimoms ir būti jose naudojami“, – sako žaidimų kūrėjas, įsteigęs savo kūrybos studiją vienaragis.lt.
Pasak pašnekovo, į žaidimus vaikai gali lengvai įsitraukti, jiems yra įdomu.
„Žaidimas yra daug natūralesnė edukacijos forma, nei įsodinti vaikus į mokyklos suolą ir mokyti. Tai ypač jaučiasi stovyklose, kuriose žaisdami vaikai atsigauna“, – pasakoja specialistas.
Taisyklės ir žaidimų partneriai
Ar su vaikais žaidžiantys tėvai juos išmokys taip pat gerai, kaip pedagogai?
„Viskas priklauso nuo motyvacijos. Pačiame žaidime yra užkoduotas įgūdžių vystymas: ir vaikams, ir tiems, kurie žaidžia drauge. Vaikai puikiai gali žaisti ir patys vieni, ir drauge su tėvais. Pastaruoju atveju yra kuriamas stipresnis tarpusavio ryšys“, – paaiškina U. Šulinskas.
Paklaustas, ar žaidimo edukacinei vertei padaroma žala, kai yra nepaisoma taisyklų, pašnekovas patikina, kad kūrybiškumo riboti nereikia.
„Vaikai patys pajaučia, kas jiems smagiausia. Suaugusieji gali pasiūlyti taisykles, padėti jas suprasti. Tačiau jeigu žaidėjai norės pakeisti ar pridėti papildomų taisyklių, edukacinė žaidimo pusė nenukentės. Svarbu, kad vaikai jaučiasi laisvai“, – taisyklių pakeitimo nekritikuoja U. Šulinskas.
Žaidimai lavina emocinį intelektą, motoriką ir kūrybiškumą
Vienas U. Šulinsko kurtų žaidimų – „Emojito“. Šiame žaidime yra šimtas kortelių su skirtingomis emocijomis. Kortelę ištraukęs žaidėjas turi pavaizduoti atitinkamą emociją, o kiti žaidimo dalyviai – ją atspėti. Žaisdami vaikai susipažįsta su emocijomis, žaidimas vysto emocinį intelektą.
Žaidimas nugalėtojas – „Ežiukas“. Žaidėjai ridena kamuoliuką-ežiuką, prie kurio prilimpa obuoliukai ir grybukai. Šias gėrybes ežiukas nešasi namo, o kartu ir bėga nuo lapės. Šiame žaidime vystosi motorika, pradiniai matematiniai įgūdžiai.
Dar vienas edukacinis žaidimas yra „Pasakų skrynelė“. Šiam žaidimui priklauso šimtas kortelių su skirtingais pasakų siužetais. Žaidimo dalyviai, traukdami vis naujas korteles ir matydami, kas jose pavaizduota, kiekvienąsyk sukuria vis skirtingą pasaką. Žaidžiant šį žaidimą, vystosi kūrybiškumas, kalbos raiška.
Šios vasaros edukacinių žaidimų populiariausias
Nors, regis, yra įprasta, kad edukaciniai žaidimai yra fiziniai, visgi žinių semtis galima ir virtualiai. Vienas pavyzdžių – gamta rūpintis mokinantis žaidimas.
„Nacionalinės Eko lenktynės“ – edukacinis žaidimas, skirtas šalies gyventojams, kurie naudojasi užstato sistema“, – rašoma „Užstato sistemos administratoriaus" (USAD) internetiniame puslapyje. Per vasarą šį žaidimą parsisiuntė net 10 tūkst. vartotojų.
Tai yra virtualus pramoginis žaidimas, kuriuo žaidžiantiesiems siekiama parodyti, kad užstato sistema yra svarbi aplinkosaugos mechanizmo dalis ir kiekvienas pakuotes grąžinantis asmuo gali rasti būdų, kaip dar geriau tausoti išteklius, atsakingiau vartoti ir kitaip aktyviai prisidėti prie aplinkosaugos bei ekologijos.
Žaidimo kūrėjai tikisi, kad žaidimas visuomenei padės geriau suvokti, jog saugant aplinką kiekvieno indėlis yra svarbus. Taip pat siekiama pademonstruoti, kaip užstato sistema padeda apsaugoti gamtą nuo atliekų.
„Nacionalinės Eko lenktynės“ tinka visoms amžiaus grupėms, stebina išradingais klausimais ir patrauklia vizualika. Žaidimas paprastas ir patogus.
Kaip dalyvauti:
1. Priduok tuščias pakuotes į taromatą ir pasiimk taromato išduotą kvitą. Prieš atsiimdamas užstatą, gautą kvitą nusifotografuok.
2. Parsisiųsk programėlę „Nacionalinės Eko lenktynės“, užsiregistruok. Skenuok kvito brūkšninį kodą ir pradėk žaidimą.
3. Atsakyk į klausimus ir pasiimk įvairiausių prizų – nuo nerūdijančio plieno šiaudelių iki elektrinių paspirtukų.
Susidomėjai? Siųskis programėlę į savo išmanųjį telefoną ir dalyvauk! Daugiau informacijos www.grazintiverta.lt/nel
Edukaciniai žaidimai mokykloje
Su pradinių klasių mokiniais dirbanti pedagogė Aušra teigia, kad edukacinius žaidimus ji organizuoja kone kiekvienoje savo pamokoje.
„Anglų kalbos pamokose itin pasiteisina rolių žaidimai. Tai reiškia, kad padedame vadovėlinius šablonus į šalį ir stengiamės praktiškai pritaikyti įgytas žinias vaidindami situacijas. Tokiu būdu vaikai daug drąsiau kalba, nebijo klysti, o netikėtos situacijos paskatina kūrybingai reaguoti“, – pasakoja pedagogė.
Ar vaikai noriai žaidžia edukacinius žaidimus? „Vaikai dažnai dar prieš pamoką klausia: „Ar šiandien žaisim?“ ir tikrai noriai žaidžia“, – sako Aušra ir priduria, kad dažnai nežino, kokia linkme pasisuks pamoka.
„Visuomet stengiuosi duoti rinktis mokiniams bent iš trijų variantų, kuriuos iš anksto numatau kaip galimus norint įsisavinti tądien turimus įsisavinti dalykus. Jeigu tarp minėtų variantų yra žaidimo galimybė, galima neabejoti, kad beveik visuomet vaikai nubalsuos rinktis jį“, – patirtimi dalijasi pedagogė.
Vis dėlto, moteris teigia, kad geriausias mokymo(si) būdas yra balansas: „Negalima teigti, kad edukaciniai žaidimai yra vienas ir geriausias būdas įgyti žinių.“
Kodėl edukaciniai žaidimai yra veiksmingi?
„Mokymasis yra paremtas kartojimu, o žaidimai leidžia tai nesunkiai padaryti“, – paaiškina pedagogė. Anot moters, kai naujos žinios yra siejamos su emocijomis ir motorika, jas įsisavinti tampa lengviau.
„Edukaciniai žaidimai yra orientuoti ne į trumpalaikes žinias, o žinių perkėlimą į ilgalaikę atmintį“, – teigia Aušra.
Pasak pašnekovės, edukaciniai žaidimai lavina komunikavimo, pažinimo, socialines, iniciatyvumo ir kūrybingumo bei asmenines kompetencijas.
„Tai reiškia, kad vaikai ne „sausai“ mokosi, bet turi galimybę mokytis bendrauti ir bendradarbiauti tarpusavyje, suprasti vienas kitą, dalintis sumanymais ir juos įgyvendinti. Be to, tokiu būdu ugdomas ir atsakingumas, sąžiningumas, kitos asmeninės savybės“, – gerąsias edukacinių žaidimų puses išvardija pašnekovė.
