Kiekvienas į tinkamą konteinerį išmestas stiklainis vėl tampa tara

Rūšiavimo įpročiai mūsų šalyje yra dar ganėtinai jauni: kaip aiškina pakuočių atliekų tvarkymo organizacijos „Žaliasis taškas“ vadovas Kęstutis Pocius, pareiga tinkamai sutvarkyti pakuočių atliekas Lietuvoje kilo įstojus į ES – tuomet buvo ruošiami teisės aktai bei kuriama pakuočių atliekų rūšiavimo sistema gyventojams.

Žinoma, per naktį pokytis neįvyko, o surinkimo sistema tobulėja nuolatos, įskaitant ir rūšiavimo konteinerių plėtrą, atliekų kelio nuo surinkimo iki panaudojimo efektyvumą ir gyventojų švietimą bei su juo susijusią, vis gerėjančią, atliekų rūšiavimo kokybę.

„Sistemos tobulėjimo nuoseklumas atsispindi ir skaičiuose. Pavyzdžiui, kalbant apie stiklo taros atliekų surinkimą per konteinerinę sistemą, 2014 metais per ją surinkta daugiau nei 12 tūkst. tonų, o 2019 metais jau turime surinkę daugiau nei 27 tūkst. tonų. Ir šie skaičiai auga net nepriklausomai nuo to, kad nuo 2016 metų turime dar vieną atliekų surinkimo sistemą – taromatus. Tai parodo, kad gyventojams kuo toliau, tuo labiau rūpi aplinka, kurioje gyvename, o atliekų rūšiavimas tampa kasdieniniu įpročiu“, – pastebi K. Pocius.

Stebint didėjantį gyventojų įsitraukimą rūšiuojant atliekas, visų pirma svarbu paminėti ir suprasti, kad bet koks kiekvieno gyventojo įsitraukimas rūšiuojant pakuočių atliekas yra labai svarbus žiedinės ekonomikos principams įgyvendinti.

Atliekų rūšiavimo konteineriai

„Kalbant apie įpročius, galima tęsti pokalbį apie stiklo rūšiavimą. Gyventojų įsitraukimą rodo tai, kad šios žaliavos surinkimas kasmet didėja ir tai, kad gyventojai puikiai atskiria stiklo pakuotes: stiklo konteineriais surenkama puiki, kokybiška žaliava, kuri visa yra perdirbama. Stiklas gali būti perdirbamas neribotą kiekį kartų, todėl kiekvienas į tinkamą konteinerį išmestas stiklainis vėl tampa tara“, – aiškina K. Pocius.

Dalis klaidingai mano, kad rūšiuojamos pakuotės nėra perdirbamos

Vis dėlto, iki šiol dar galima pastebėti rūšiuotinas pakuotes bendrų atliekų konteineriuose. Kodėl taip yra ir ką reikėtų toliau daryti, kad visos rūšiuotinos atliekos būtų tinkamai išrūšiuotos? Atsakydamas į šį klausimą, K. Pocius apgailestauja, kad, deja, ne visiems atliekų rūšiavimas yra tapęs įpročiu.

„Yra tekę girdėti įvairių nerūšiavimo argumentų: kai kam sistema atrodo per daug sudėtinga, reikalaujanti papildomų žinių; yra manančių, kad neverta, nes pakuotės vis tiek nėra perdirbamos. Siekiame šiuos mitus paneigti, juk paprasta atskirti: stiklas rūšiuojamas į stiklo konteinerius, jeigu yra popieriaus konteineris – į jį keliauja kartoninės, popierinės dėžutės, laikraščiai, lankstinukai, o į plastiko konteinerį – visos likusios plastiko, metalo ir kitų medžiagų pakuotės. Papildomų žinių čia nereikia: atliekų tvarkytojai perrūšiuoja tai, ką išmetame, ir atskiria pagal perdirbimo galimybes, tačiau net ir neperdirbamos pakuotės į sąvartynus nepatenka, o yra panaudojamos energijai gauti“, – aiškina jis.

Anot K. Pociaus, vienas iš surenkamų kiekių didinimo būdų, kuris yra nuolatos vystomas, – patogumas gyventojui. Rūšiavimo konteineriai turi būti patogiai pasiekiami kiekvienai šeimai, todėl infrastruktūros plėtra vykdoma kasmet.

Rūšiavimo atmintinė
Foto: Rimas Pocius

„Dar vienu rūšiavimo skatinimo būdu galėtų tapti ekonominis aspektas. Brangstant mišrių atliekų surinkimui, rūšiavimas padėtų sutaupyti, tačiau tam reikalingi sisteminiai sprendimai, leidžiantys identifikuoti, kiek pakuočių atliekų tinkamai išrūšiavo kiekvienas gyventojas ar namų ūkis. Kol kas šis principas įgyvendinamas tik iš dalies“, – pastebi K. Pocius.

Švaros akcijos rodo, jog gamtoje šiukšlių randama vis mažiau

Reikšmingai prie atliekų surinkimo ir perdirbimo prisidėjo ir 2016 m. Lietuvoje pradėjusi veikti gėrimų pakuočių užstato sistema. Kaip teigia „Užstato sistemos administratoriaus“ (USAD) vadovas Gintaras Varnas, tai, kad užstato sistema tapo neatskiriama atliekų surinkimo ir perdirbimo sistemos dalis, padedanti gyventojams formuoti tvaraus vartojimo įpročius, rodo tiek organizuojamos švaros akcijos, tiek gyventojų apklausos.

Pavyzdžiui, per akciją „Darom“ 2016 metais buvo surinkta 3 tūkst. tonų atliekų. Praėjusiais metais jų surinkta 1 tūkst. tonų – t.y. net tris kartus mažiau. Akcijos organizatoriai taip pat pernai užfiksavo, kad, pavyzdžiui, Šilutėje surinkta maždaug 1,5 tonos šiukšlių, o 2010 metais surinktų atliekų svoris siekė net 27 tonas, nors teritorijos dydis ir akcijoje dalyvaujančių gyventojų skaičius išliko toks pats. Tai rodo, kad žmonės šiukšlių, ypač gėrimų pakuočių, gamtoje išmeta mažiau dėl patogios užstato sistemos.

Kad gamtoje šiukšlių mažėja, rodo ir praėjusių metų pabaigoje bendrovės „Spinter tyrimai“ atlikta gyventojų apklausa, kuri atskleidė, jog 90 proc. respondentų naudojasi vienkartinių pakuočių užstato sistema, o 92 proc. tyrimo dalyvių pripažįsta, kad, įvedus užstato sistemą, parkuose, paežerėse ir kitose žmonių lankomose gamtos vietose sumažėjo paliekamų šiukšlių.

Taromatas
Foto: USAD nuotr.

Kad didžiausias užstato sistemos privalumas – mažiau šiukšlių ir mažiau teršiama aplinka, apklausoje nurodė trys iš keturių apklausos dalyvių. Tyrimas taip pat atskleidė, jog užstato sistemos atsiradimas net 85 proc. respondentų paskatino atsakingiau žiūrėti į visų atliekų rūšiavimą.

Karantino metu surinkta mažiau gėrimų pakuočių: ką tai reiškia?

Vis dėlto, karantino metu pastebimai sumažėjo vienkartinių gėrimų pakuočių užstato sistemoje surenkamų pakuočių kiekis – reaguodamas į šį pokytį, G. Varnas paaiškina, kad tokį pokytį nulėmė situacija, kuomet dėl Vyriausybės paskelbtų apribojimų dalis pakuočių surinkimo vietų tiesiog buvo uždarytos. VšĮ „Užstato sistemos administratorius“ duomenimis, šiemet per kovą ir balandį gyventojai grąžino beveik 75,5 mln. užstato sistemos ženklu pažymėtų pakuočių – 19 proc. mažiau negu per tą patį laikotarpį pernai, kai buvo grąžinta 93,6 mln.

Tiesa, po karantino skaičiai kaipmat pasikeitė. Štai, šių metų gegužę, kai karantino sąlygos buvo sušvelnintos, gyventojai grąžino 56,7 mln. pakuočių – 3 mln. vienetų arba 5 proc. daugiau negu per gegužės mėnesį pernai.

Šiukšliadėžė
Foto: Shutterstock

„Prekybininkų duomenimis, per karantiną pirkėjai Lietuvoje į parduotuves ėjo rečiau, tačiau su ilgesniais pirkinių sąrašais. Manome, kad panašiai galėjo elgtis ir tuščią tarą įpratę grąžinti žmonės: namuose sukaupdavo daugiau pakuočių ir veikiančių taromatų link keliaudavo rečiau, bet su didesniais krepšiais. Todėl, palyginus su praėjusiais metais, šiais metais gegužės mėnesį stebimas didesnis užstatinių pakuočių sugrąžinimas. Vis tik karantino rezultatai leidžia daryti išvadą, kad apribojimai nepakeitė teigiamų visuomenės įpročių. Grįžus galimybei vėl pilnai naudotis užstato sistema, žmonės atnešė sukauptą tarą ir susigrąžino pinigus už pakuotes“, – pastebi G. Varnas.

Iš viso per 2020 metų pirmą pusmetį Lietuvoje jau surinkta 285,1 mln. vienkartinių plastikinių, stiklinių bei metalinių gėrimų pakuočių, dalyvaujančių užstato sistemoje, rodo VšĮ „Užstato sistemos administratorius“ duomenys. Lyginant su 2019 metų pirmo pusmečio rezultatais, surinktų pakuočių skaičius nežymiai sumažėjo. Pernai buvo surinkta 291,6 mln. vienkartinių pakuočių arba 2 proc. mažiau negu 2020 m. Tam įtakos turėjo karantino apribojimai, kai dalis pakuočių surinkimo vietų buvo uždarytos.

Liepos mėn. surinkimo rezultatai nuteikia pozityviai – pirminiais duomenimis stebimas maždaug 5 proc. augimas.

Kad rūšiavimo ir žiedinės ekonomikos tema yra aktuali bei patrauki, rodo ir sparčiai augantis žaidimo „Nacionalinės Eko lenktynės“ populiarumas. Kas savaitę prie žaidimo prisijungia po kelis tūkstančius naujų dalyvių, kurie nori išbandyti savo ekologijos žinias.

Kaip dalyvauti „Nacionalinėse Eko lenktynėse“:

- priduoti vienkartines pakuotes į taromatą ir pasiimti taromato išduotą kvitą;

- nufotografuoti kvito apačioje esantį žaidimo brūkšninį kodą, nuotrauką išsaugoti, o kvitą priduoti parduotuvėje ir atsiimti priklausantį užstatą;

- iš „App Store“ arba „Google Store“ parsisiųsti nemokamą programėlę „Nacionalinės Eko lenktynės“ ir užsiregistruoti;

- nuskenuoti specialiai žaidimui skirtą kvito brūkšninį kodą ir pradėti žaidimą.

Daugiau informacijos www.grazintiverta.lt/nel