„Seimo siūlomame pakeitimo įstatyme įtvirtintas teisinis reguliavimas nėra pagrįstas skaidrumo ir objektyvumo principais, neužtikrina atsakingo ir racionalaus žuvų išteklių naudojimo, sąžiningos konkurencijos laisvės bei sudaro prielaidas piktnaudžiavimui vykdant verslinę žvejybą“, – sako šalies vadovas parlamentarams grąžinęs pakartotinai svarstyti birželio 30-ąją priimtas pataisas.
G. Nausėdos teigimu, valstybė privalo reguliuoti ūkinę veiklą taip, kad ji siektų ne atskirų asmenų naudos, o tarnautų bendrai tautos gerovei. Taip pat, kad būtų užtikrinta natūralios gamtinės aplinkos apsauga ir racionalus gamtos išteklių, įskaitant gyvūniją, naudojimas.
Pasak šalies vadovo, didžiausią susirūpinimą kelia siūlymas teises į žvejybos kvotą suteikti verslinei žvejybai vidaus vandenyse ne aukciono būdu, 10 proc. mokesčio panaikinimas keičiantis nelygiavertėmis individualiomis žvejybos galimybėmis jūros vandenyse bei įstatymo pakeitimu panaikinamas pradinis aukciono kainos dydis.
„Reguliavimas turėtų būti grindžiamas skaidrumo ir objektyvumo principais bei sudaryti sąlygas ūkinę veiklą žuvininkystės sektoriuje vykdyti taip, kad būtų užtikrinama sąžininga konkurencija ir atsižvelgiama į aplinkosaugos poreikius, susijusius su žuvų išteklių saugojimu ir jų atkūrimu“, – tvirtina G. Nausėda.
Anot jo, šie kriterijai yra įtvirtinti ir Europos Sąjungos teisės aktuose.