Kalbant apie aplinkosaugą ir „šiukšlių salų“ formavimąsi, labai svarbu atkreipti dėmesį į mūsų visų pastangas išsaugoti gamtą. Neatsiejama to dalis – teisingas atsikratymas atliekomis. Būtent rūšiavimas ir naudojimasis užstato sistema. Lietuva šiuo atžvilgiu turi kuo pasigirti. Štai mes esame viena iš efektyviausiai užstato sistemą naudojančių šalių.

Specialistai sako, kad įvairių pakuočių grąžinimas perdirbimui nėra tik finansinis klausimas. Augant visuomenės sąmoningumui, žmonės ne tik nori gyventi švarioje aplinkoje, bet ir tiesiogiai prisideda prie tokios aplinkos kūrimo. Galima pasidžiaugti, kad Lietuvos gyventojai 2019 m. perdirbti grąžino net 92 proc. panaudotų pakuočių, atsiduriančių taromatuose ir rankinio surinkimo punktuose.

Šokiruojanti vandenynų užterštumo plastiku statistika

Į vandenyną patenka maždaug 13 milijonų tonų plastiko per metus. Pramonės, žemės ūkio, kitų veiklos sričių, įvairios buitinės atliekos, patenkančios į aplinką – visa tai tiesiogiai kenkia jūros ekosistemai, vandenynams, žmonijai. Daugiau nei pusė plastiko yra mažesnio tankio nei vanduo, tai reiškia, kad, susidūręs su jūra, jis nesuyra ir neskęsta, gali nuplaukti didelius atstumus. 88 proc. jūrų paviršių jau yra užteršti plastiko atliekomis. Ne išimtis ir Baltijos jūra, kuri vadinama viena užterščiausių jūrų pasaulyje. Plastikas joje - didžiulė problema.

Kasmet nuo plastinės taršos miršta milijonai jūros paukščių, šimtai tūkstančių jūrų gyvūnų. Visų jūrinių vėžlių kūdikių skrandyje yra plastiko. Vienoje iš 3 žuvų, sugautų vartoti, taip pat yra plastiko. Tai reiškia, kad plastiko yra ir žmonių organizmuose.

Kai plastikas iš upių keliauja į jūrą, jis dreifuoja besikeičiančiomis srovėmis ir galiausiai kaupiasi didžiojoje „šiukšlių saloje”. Dėl skirtingų sezoninių vėjų bei srovių pokyčių „šiukšlių salos“ vieta ir forma nuolat keičiasi. Štai Didžioji Ramiojo vandenyno šiukšlių sala yra didžiausia iš penkių pasaulio vandenynų plastiko kaupimosi zonų, apimanti triskart didesnį plotą nei Prancūzija.

Plastiku teršiamas ne tik Ramusis vandenynas, bet ir Baltijos jūra. Gamtininkai sako, kad tai yra didžiulė problema, kenkianti ne tik jūroje esantiems organizmams, bet ir žmonėms.

Kaip pažymi Lietuvos gamtininkai, pagrindinis neigiamas poveikis, siejamas su jūrą teršiančiomis šiukšlėmis, ypač su plastiku, yra jų ilgaamžiškumas, dėl kurio ir atsiranda didžiausios problemos: į šiukšles gali įsipainioti jūros organizmai, arba juos praryti. Laikui bėgant, šiukšlei degraduojant, joje esančios cheminės medžiagos gali patekti į aplinką ir ją užteršti.

Lietuvos gyventojai greitai pakeitė nusistovėjusius įpročius

Tad ką kiekvienas iš mūsų galime padaryti, kad „šiukšlių salos” nesiformuotų ir kad išsaugotume švarią aplinką? Aplinkosaugininkai sako, kad kiekvienas gali prisidėti prie aplinkos išsaugojimo – tai galima daryti rūšiuojat atliekas, mažinant plastiko naudojimą, priduodant jį perdirbimui. Panašu, kad kasdienius įpročius lietuviai jau yra gerokai pakeitę, o vienas iš ryškiausių pastarųjų metų pavyzdžių – aktyvus įsitraukimas į vienkartinių gėrimų pakuočių užstato sistemą, kurį pastebi ir VšĮ „Užstato sistemos administratorius” (USAD) vadovas Gintaras Varnas.

Gintaras Varnas
Foto: Bendrovės archyvas


„Jeigu dar prieš kelerius metus paežerėse ir pamiškėse buvo apstu tuščių butelių, tai šiandien ši problema nebėra tokia aktuali. Užstato sistema palaipsniui padėjo sumažinti šios problemos mastą ir apsaugoti gamtą nuo tūkstančių tonų šiukšlių. Džiugu, kad gyventojų aktyvumas ne tik išlieka stabilus, bet ir kasmet auga – pakuočių surenkame kiekvienais metais vis daugiau. Gyventojai suprato užstato sistemos teikiamą naudą – neteršiama aplinka, švarios ežerų ir upių pakrantės, pakelės bei miškai. Manau, kad šiandien gyventojai vienkartines pakuotes grąžina labiau dėl išaugusio aplinkosauginio sąmoningumo, o ne vien tik iš finansinių paskatų“, – teigia G. Varnas.

Tai rodo ir „Spinter Research“ 2019 metų gruodį atlikta apklausa, kurioje 90 proc. respondentų nurodė, kad naudojasi užstato sistema, o 85 proc. apklaustųjų teigė, kad užstato sistema paskatino rūšiuoti ir kitas atliekas.

Tūkstančiai pakuočių surinkimo vietų

Kad aplinka nebūtų teršiama vienkartinėmis pakuotėmis, svarbus gerai išplėtotas jų surinkimo tinklas. Anot USAD vadovo, visoje Lietuvoje vienkartinės pakuotės surenkamos maždaug 3 tūkst. surinkimo vietų.

USAD duomenimis, 2018 metais užstato sistemoje surinkta daugiau nei 581,5 mln. pakuočių, o 2019 metais – daugiau nei 611,5 mln.

Atsižvelgiant į gerus užstato sistemos veikimo rezultatus, vis daugiau Europos šalių pereina prie užstato sistemos. Kaip pabrėžia G. Varnas, kol kas nėra efektyvesnio būdo rinkti ir perdirbimui perduoti gėrimų pakuotes.

„Europos Sąjunga kryptingai eina žiedinės ekonomikos link, kurios pagrindinis tikslas – kuo taupesnis išteklių vartojimas, medžiagų bei produktų gyvavimo ciklo tęstinumas. Visos ES mastu siekiama kiek įmanoma sumažinti atliekų kiekį ir išteklių naudojimą pažangiu produktų projektavimu, pakartotiniu produktų naudojimu ir taisymu, perdirbimu, tvariu vartojimu ir naujoviškais verslo modeliais“, – teigia jis.

Dalyvauk žaidime!

Nuo šiol grąžinę vienkartines pakuotes į bet kurį Lietuvos taromatą, skenuokite ant išduoto kvito esantį brūkšninį kodą. Taip atrakinsite naujus etapus „Nacionalinių Eko lenktynių“ programėlėje, kur atsakę į klausimus užsidirbsite taškų bei laimėsite prizų.

„Nacionalinės Eko lenktynės“ patikrins jūsų aplinkosaugos žinias ir pakvies pramogauti. Žaidimas yra suskirstytas į 9 lygius, kurie atsirakins kas savaitę. Aktyviai žaisdami ir dalyvaudami visuose etapuose padidinsite tikimybę laimėti vertingesnius prizus.
Daugiau informacijos www.grazintiverta.lt/nel