Portalo Grynas.lt skaitytojas Tomas Seikalis dalijasi nuotraukomis, kuriose matyti, kaip po žiemos audrų pasikeitė Kuršių nerijos pakrantė ir kiek šiukšlių į krantą išnešė audros.
„Šilta žiema ir audros negailestingai iškandžiojo visą nerijos pakrantę“, – rašo skaitytojas.
Pasak jo, mokslininkai yra ne kartą išsakę nuomonę, kad dėl apsauginių kopagūbrių erozijos yra kaltos audros, kurios dėl švelnių žiemų tik dažnėja ir stiprėja. Taip pat įtakos tam gali turėti ir kylantis Baltijos jūros vandens lygis. Nors ir vos pastebimai.
„Be Baltijos jūros kranto erozijos Neringos savivaldybė susiduria su plastiko tarša. Po kiekvienos audros jūra į krantą išmeta tiek iš žemyno, tiek uostų bei laivų atkeliavusias atliekas“, – pastebi nuotraukų autorius.
Nors Lietuvoje efektyviai veikia gėrimų pakuočių užstato sistema, Lietuvos pakrantes užteršia ne tik šiukšlės iš Lietuvos, bet ir Kaliningrado, Rusijos.
„Į krantą išmesti teršalai ir atliekos yra nuolat surenkamos, todėl atvykusiems vasarotojams būna sunku įsivaizduoti Baltijos jūros užterštumą plastiku mastą“, – teigė jis.
Šiukšlių bus, kol žmonės netaps sąmoningi
Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcijos direktorės pavaduotoja Lina Dikšaitė pasakojo, kad specialistai kaip tik šiuo metu vykdo įvertinimą, kaip po žiemos atrodo Kuršių nerijos pajūris.
„Kai peržiūrėsime, kokia žala padaryta, galėsime konkrečiai įvardyti“, – teigė specialistė.
Pasak L. Dikšaitės, kol kas pagal turimą informaciją Nidoje kopagūbris nėra nuplautas, yra prinešta smėlio, tačiau Juodkrantėje pajūris šiek tiek paplautas.
„Žinoma, pastebimas labai aukštas vandens lygis, todėl plovimo tendencija yra. Be to, kai būdavo šaltos žiemos, tai pajūryje susiformuodavo ižas, apledėdavo pakrantė ir tai taip pat slopindavo bangas. O šiuo metu kadangi nėra pašalimo ir ižo, tai nėra stabdančio elemento, kuris slopintų bangų poveikį“, – aiškino nacionalinio parko atstovė.
Kalbėdama apie šiukšles pajūryje, L. Dikšaitė teigė, kad šiukšlės nuolat renkamos, ypač paplūdimiuose.
„Kitose zonose mes darbuojamės su savanoriai ir talkininkais. Šiukšlių bus tol, kol žmonės nebus sąmoningi ir mes šiukšles į vandenį“, – pabrėžė pašnekovė.
Vis dėlto specialistė paminėjo ir teigiamą poveikį, kurį gamtai daro šilta žiema: „Galime pasidžiaugti tuo, kad mažesniu šiukšlių kiekiu Kuršių mariose. Kai turėdavome ledą ir daug žvejų, tai labai daug šiukšlių, deja, buvo paliekama ant ledo“. O vėliau ledui ištirpus visos šiukšlės nukeliaudavo į Baltijos jūrą.
Pašnekovė ragino suprasti, kad šiukšlės Baltijos jūroje atsiranda ne tik iš poilsiautojų pajūryje ar laivų. Iki Baltijos jūros atkeliauja ir upėmis į Kuršių marias, iš kurių patenka į Baltijos jūrą.
