Nauji tyrimai rodo, kad vyriausybės didino finansinę paramą žvejybos praktikai, kuri, pasak gamtosaugos specialistų, žlugdo jūrų gyvybę.

Išsamioje 152 šalių apklausoje Kolumbijos universiteto mokslininkai nustatė, kad vandenynuose žvejojančios šalys 2018 m. išleido 22 milijardus dolerių kenksmingoms subsidijoms arba 63 proc. visos sumos, išleistos pasaulinei žvejybos pramonei paremti.

Tai 6 proc. daugiau nei per visą laikotarpį nuo 2009 m. Kenksmingos subsidijos yra terminas, nurodantis tuos, kurie skatina per didelę žvejybą ir nelegalią žvejybą, kuri kitu atveju nebūtų pelninga, pavyzdžiui, subsidijos, kurios kompensuoja degalų sąnaudas, leidžiančias pramoniniams traleriams plaukti į tolimiausias planetos vietas. Vien kuro subsidijos sudarė 22 proc. visų praėjusių metų žvejybos subsidijų.

Pagal jūrų politikoje paskelbtą tyrimą Kinija, valdanti didžiausią pasaulyje užjūrio žvejybos laivyną, per pastarąjį dešimtmetį padidino žalingą subsidiją net 105 proc.

„Sunku iš šio tyrimo įvertinti kažką teigiamo, tačiau tai gali paskatinti vyriausybes, nes PPO (Pasaulio prekybos organizacija) gali nutraukti kenksmingas subsidijas ir daryti didžiulį poveikį vandenynui“, – sako Isabel Jarrett, „Pew Charitable Trust“ vadovas.

Laikrodis tiksi

Jūrų mokslininkai ir politikos ekspertai teigia, kad teisiškai susitarimas uždrausti destruktyvias žvejybos subsidijas yra labai svarbus, nes klimato pokyčiai sutrikdo jūrų ekosistemas. Rugsėjo mėnesį paskelbtoje svarbioje Jungtinių Tautų ataskaitoje nustatyta, kad didžiausias sugaunamų žuvų kiekis iki amžiaus pabaigos gali sumažėti net 24,1 proc., jei šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimas nesumažės.

„Po 20 metų trukusių diskusijų dėl žuvininkystės subsidijų PPO, diskusijos dėl techninių aspektų buvo beveik išsekusios“, – sako Rémi Parmentier, Madride įsikūrusios konsultacijų bendrovės „Varda Group“ direktorius ir ilgametis derybų stebėtojas. „Pagrindinis trūkstamas ingredientas yra politinė valia nustoti derybas į finišo tiesiąją“.

„Pagrindinė priežastis, dėl kurios didėja subsidijos, yra politika, nes kai žmonėms suteikiate kažką panašaus į kuro subsidijas, jas labai sunku atimti“, – sako garsus Kolumbijos universiteto žuvininkystės subsidijų ekspertas Sumaila. „Politika yra labai sunki, tačiau mokslininkams svarbu ir toliau parodyti, kaip tai neveikia visuomenės.“

PPO spaudos tarnyba teigė, kad organizacija negalėjo komentuoti tyrimo ar derybų statuso, tačiau paskelbė PPO generalinio direktoriaus Roberto Azevêdo pranešimą.

Nekyla abejonių, kad daug žuvų išteklių išeikvojama ir kad nevaržomas valstybės finansavimas žvejybai gali pakenkti mūsų vandenynams“, – sakoma Azevêdo pranešime. „Greitai artėjant 2019 m. Pabaigai, derybos intensyvėja. PPO nariai turės atsisakyti savo skirtumų ir rasti kompromisus, kad galėtų susitarti. Dabar laikas veikti. “

Bėga žuvys

JT Maisto ir žemės ūkio organizacijos duomenimis, trečdalis komercinių žuvų išteklių yra išgaunami biologiškai netvariai. Tai daro didelę įtaką žuvų ištekliams, pavyzdžiui, Ramiojo vandenyno paprastųjų tunų populiacija sumažėjo 97 proc.

Pastaraisiais dešimtmečiais tautos, kurių žuvų ištekliai tragiškai sumažėjo arba išnyko, pramoninius tralerius siuntė žvejoti atviroje jūroje ir kitų šalių teritoriniuose vandenyse.

Kinijos užjūrio žvejybos laivynas, kurį sudaro 3000 laivų, plaukioja vandenynu nuo Afrikos iki Antarkties (Ramiojo vandenyno). Praėjusiais metais atliktas tyrimas nustatė, kad beveik pusė 2014 m. atviroje jūroje sugautų žuvų pateko į Kinijos ir Taivano laivų triumus.

Britų Kolumbijos universiteto tyrinėtojai praneša, kad Kinija teikia daugiausiai subsidijų visame pasaulyje – maždaug 7,2 milijardo JAV dolerių 2018 metais, ir tai sudaro 21 proc. visos paramos. Kai kurios subsidijos yra laikomos naudingomis, pavyzdžiui, tos, kurios mokamos už tvarų žuvininkystės valdymą. Tačiau per pastarąjį dešimtmetį pinigai, kuriuos Kinija skyrė naudingoms gamtai subsidijoms, sumažėjo 73 proc., o kenksmingoms subsidijoms, pvz. mokėjimams už kurą ar valčių statybai, išaugo daugiau nei dvigubai.

Praėjusių metų pabaigoje Kinija įsipareigojo iki 2020 m. užjūrio laivyną apriboti 3000 laivų ir sumažinti subsidijas degalams.

„Reikia pakeisti tradicinį žvejybos jūroje plėtros modelį“, – 2017 m. rugpjūčio mėn. pareiškime sakė šalies Žemės ūkio ministerija.

Tyrimas rodo, kad birželio mėn. Europos Sąjunga ėmėsi atkurti subsidijas savo žvejybos laivynui išplėsti. Pasak tyrėjų, ES jau dabar sudaro 11 proc. pasaulinių subsidijų ir 2018 metais tam skyrė 2 milijardus dolerių.

70 šalių nepateikė duomenų apie subsidijas, kaip reikalauja PPO. Tai pabrėžia iššūkį nustatyti tikrąjį subsidijų dydį.

„Tai panašu į detektyvų darbą“, – pastebi Sumaila, kurio komanda surinko duomenis iš daugelio šaltinių, kad įvertintų finansinės paramos dydį pramoninei žvejybai.

Visą publikaciją rasite ČIA.