Šią vasarą trumpą poilsį Latvijos pajūryje, Papėje, pasirinkęs Tomas parsivežė namo ne tik jūros ošimo ir gamtos ramybės prisiminimų, bet ir visur besimėtančių tuščių butelių vaizdų.
Kai kur baisu ir koją kelti
„Papėje labai graži laukinė gamta. Ten žmogaus įsikišimo daug mažiau nei Lietuvos pajūryje. Poilsiautojų nedaug, ramybė, – pasakojo Tomas. – Tačiau pastebėjau, kad ten mėtosi labai daug tuščių butelių. Net ir paplūdimyje palikta plastikinių butelių, tuščių alaus ir kitų nestiprių alkoholinių gėrimų pakuočių. Mėtosi ir skardinių. Yra vietų, kur baisu ir koją įkelti“, – prisipažino vilnietis.
Lietuvis apie aplink besimėtančius butelius bandė pakalbėti ir su vietiniais latviais.
„Taip sužinojau, kad Latvijoje iki šiol nėra užstato sistemos. Jei Lietuvoje taromatai jau tapo įprastu dalyku, tai latviai savo butelių grąžinti į taromatus negali. Manau, kad dėl to pas mus besimėtančių tuščių butelių tikrai mažiau nei ten“, – spėjo pašnekovas.
Tomas sakė pastebėjęs, kad visi besimėtantys buteliai Papės apylinkėse – latviški. Vyras spėja, kad šiame Latvijos pajūryje atostogaujantys lietuviai savo butelius parsiveža, nes nori susigrąžinti sumokėtą užstatą.
„Pakalbėjau su pajūrio kurorto verslininkais ir supratau, kad šiukšlių problema ten tikrai didelė visoje šalyje.
Aplinkosaugininkai skiria baudas, bet jos mažai padeda. Kaip bebūtų, šiukšlės mažina kurorto patrauklumą ir dėl to mažėja turistų. Todėl verslininkai labai palaikytų užstato sistemos įvedimą“, – savo pastebėjimais dalijosi Tomas.
Diskusijos parlamente prasidėjo po visuomenės iniciatyvos
Kaip ir pasakojo lietuvis, Latvija – vienintelė Baltijos šalis, kuri dar neturi užstato sistemos gėrimų pakuotėms. Tiesa, ši idėja šalyje blaškosi jau ne vieneri metai. Galima pasidžiaugti, kad paskutiniu metu jau žengti tvirti žingsniai, kad Latvijoje būtų įvesta užstato sistema.
Latvijos Aplinkos apsaugos ir regioninės plėtros ministerijos Ryšių su žiniasklaida atstovė Ruditė Veserė portalui DELFI pasakojo, kad Latvijos parlamente diskusijos apie privalomą užstato sistemą gėrimų pakuotėms prasidėjo pernai vasarą po to, kai visuomenės iniciatyva buvo surinkta 10 tūkst. parašų, palaikančių užstato sistemos idėją.
„Po diskusijų parlamente ministerija pateikė įstatymų pasiūlymus užstato sistemai šalyje įvesti. Po praėjusių metų spalio rinkimų į parlamentą įstatymų priėmimo procesas sustojo, bet vėl šis klausimas buvo įtrauktas į darbotvarkę šių metų pavasarį. Šiuo metu teisės aktų projekto pasiūlymai yra patvirtinti parlamento po dviejų svarstymų ir dabar vyksta diskusijos dėl paskutinio patvirtinimo“, – kalbėjo pašnekovė.
Jei Latvijos valdžia galutinai pritars įstatymų projektui, Latvijoje užstato sistema turėtų įsigalioti nuo 2022 m. pradžios. „Užstato sistemą norima įvesti tiek siekiant sumažinti šiukšlinimo problemą miškuose, šalia vandens telkinių, pakelėse, tiek padidinti rūšiuojamų ir perdirbamų atliekų dalį“, – akcentavo R. Veserė.
Ministerijos atstovė įsitikinusi, kad užstato sistema tikrai padėtų spręsti šiukšlinimo viešose erdvėse problemą. Nors Latvijoje ir dabar galima rūšiuoti šiukšles, vis dėlto gyventojų įsitraukimas į rūšiavimą neauga taip sparčiai, kaip norėtųsi.
„Šiukšlių rūšiavimas šalyje auga, tačiau nepakankamai greitai. Kad gyventojai labiau įsitrauktų, ministerija yra nustačiusi kriterijus šiukšlių rūšiavimui, taip pat didina rūšiavimo konteinerių skaičių, teikia visuomenei informaciją apie rūšiavimo vietas. Taip pat vykdome visuomenės švietimo kampanijas“, – vardijo ji.
Šiuo metu Latvijos gyventojai gali naudotis 4947 rūšiavimo taškais ir 598 atliekų surinkimo punktais. Skaičiuojama, kad 2017 m. Latvijoje buvo perdirbta 59 proc. pakuočių atliekų.
Ne tik jūros žydrynė
Daugybę Europos turistų pritraukianti Malta taip pat kol kas neturi užstato sistemos. Šioje Pietų Europos šalyje gyvenanti lietuvė Lina pasakoja, kad taip pat pastebi didžiulę šiukšlinimo problemą.
„Čia tikrai labai daug išmestų butelių viešose vietose. Ir ne tik butelių, apskritai visokių šiukšlių. Tiek sausumoje, tiek jūroje“, – pasakojo ji.
Pati Lina su vyru šiukšles rūšiuoja. Maltoje yra įrengta konteinerių plastikui.
Tiesa, Malta irgi nenori atsilikti nuo gamta besirūpinančių šalių ir iki 2020 m. pabaigos žada įsivesti užstato sistemą. Kaip skelbia „Malta Today“ portalas, iki kitų metų pabaigos šalyje turėtų pradėti veikti 450 taromatų. Į užstato sistemą bus įtraukti stiklo, plastiko buteliai ir skardinės. Kaip ir Lietuvoje, buteliams ir skardinėms žadama taikyti 10 ct užstatą.
Gėrimų gamintojų pasipriešinimas
Slovakija – taip pat kol kas priklauso Europos šalims, kurios neturi užstato sistemos. Nevyriausybinės aplinkosaugos organizacijos CEPTA atstovas Milošas Veverka tikino, kad šalyje užstatas gėrimų buteliams dar netaikomas dėl gėrimų gamintojų ir prekybininkų pasipriešinimo ir politinės valios stokos.
„Dar 2006 m. Slovakijos Aplinkos ministerija norėjo įvesti užstato sistemą plastiko buteliams, tačiau tam pasipriešino Ekonomikos ministerija, o kartu prieš tai pasisakė gėrimų gamintojai ir prekybininkai. Net savivaldybės buvo prieš, nes bijojo, kad taip sugrius jau esamos atliekų tvarkymo sistemos“, – pasakojo pašnekovas.
Vis dėlto situaciją ir mąstymą Slovakijoje pakeitė naujai priimta Europos Sąjungos direktyva, reikalausianti surinkti 90 proc. plastiko butelių. Todėl dabar planuojama, kad Slovakijoje užstato sistema įsigalios nuo 2022 m.
„Nauji ES reikalavimai buvo svarus argumentas Aplinkos ministerijai. Be to, ir visuomenės požiūris per šiuos metus pasikeitė. Paskutinius dvejus metus šalyje daug diskutuojama apie plastiko problemą gamtoje, vandens telkinių užterštumą, mikroplastiką. Dabar apie tai kalba tiek visuomenė, tiek politikai, tiek verslas. Taigi, dabar Aplinkos ministerija sulaukia daug palaikymo iš visų politikų“, – toliau tęsė M. Veverka.
Tiesa, nors likus savaitei prieš galutinį parlamento sprendimą įvesti užstato sistemą Slovakijoje idėjai jau pritarė ir didieji prekybos tinklai, gėrimų gamintojai ir kiti prekybininkai vis dar stipriai nepritarė sistemos įvedimui.
„Šiukšlinimo problema Slovakijoje labai didelė problema. Būtent dėl to mes aktyviai kovojome, kad užstato sistema būtų įvesta šalyje. Daugiausia besimėtančių plastiko butelių galima rasti gatvėse, upių pakrantėse, prie ežerų ir užtvankų, pakelėse, viešose laužavietėse, turistiniuose takuose“, – vardijo pašnekovas.
Na, o dabar trumpai atsikvėpkite ir pažaiskite:
Organizacijos 2005 m. atliktas tyrimas parodė, kad plastiko buteliai tuomet sudarė net 31,5 proc. visų šiukšlių viešose erdvėse. Nustatėme, kad šalia kelių, kuriuose vykdėme tyrimą, viename kilometre randama vidutiniškai 600 litrų plastiko butelių“, – skaičiais dalijosi slovakas.
M. Veverka įsitikinęs, kad užstato sistema pakeis situaciją Slovakijoje kardinaliai. Jo nuomone, ekonominė paskata (užstatas) yra pats efektyviausias būdas kovoti su šiukšlinimu.
Slovakijoje iš pradžių užstato sistemoje dalyvaus tik plastiko buteliai ir skardinės. Kaip tikino pašnekovas, šalyje didelių problemų su stiklo buteliais nėra. Šių metų pradžioje atlikta gyventojų apklausa parodė, kad 96 proc. šalies gyventojų nemato bėdų susimokėti užstatą perkant gėrimą.
