Norint tvarkingai rūšiuoti žaliąsias atliekas visų pirma svarbu žinoti, kokios jos gali būti ir kodėl jos yra vadinamos žaliosiomis. Bendrąja prasme tai yra biologiškai skaidžios atliekos, kurių gausu soduose, miestų parkuose, žemės ūkio teritorijose. Tai – medžių ir krūmų šakos, šienas, pjuvenos, lapai, gėlės, vaisių krituoliai ir daržovės.

Yra keli būdai, kaip žaliąsias atliekas rūšiuoti atsakingai. Jas galima kompostuoti, mesti į žaliųjų atliekų konteinerius arba pristatyti į žaliųjų atliekų surinkimo aikšteles. Taigi, teisingų kelių tvarkyti žaliąsias atliekas yra ne vienas, tačiau pasitaiko ir klaidingų, kurie ne tik kelia nepatogumų žmonėms, bet ir kenkia aplinkai bei yra nesaugūs.

Šiukšliadėžė
Foto: Shutterstock

Žaliosios atliekos buitinių atliekų konteineriuose

Vienas iš daugiausiai žalos mūsų aplinkai ir gamtai keliančių būdų tvarkyti bioskaidžias atliekas – jas mesti į buitinių atliekų konteinerius. „Ecoservice“ vykdančioji direktorė Daiva Skrupskelienė pastebi, kad renkant žaliąsias atliekas iš gyventojų, jos dažnai yra išmetamos kartu su buitinėmis, pakuočių atliekomis. Tokia klaida dažniausiai lemia tai, kad sezono metu – ankstyvą rudenį – buitinių atliekų ir rūšiavimo konteineriai užpildomi neįprastai greitai. Tiesa, jeigu konteinerių perpildymas įprastai žmonėms kelia daug nepatogumų, dar daugiau nemalonių potyrių sukelia buitiniuose konteineriuose pradėjusios pūti ir blogus kvapus skleisti žaliosios atliekos.

Foto: Shutterstock

„Kiekviena savivaldybė įprastai turi savitas atliekų tvarkymo taisykles, tačiau tikrai didžiojoje jų dalyje yra nurodyta, kad žaliąsias bei buitines atliekas reikia tvarkyti atskirai. Labai svarbus yra ir gyventojų įsitraukimas bei atidumas rūšiuojant šias dvi atliekų rūšis. Neteisingai sutvarkytos žaliosios pūva ir išskiria nuodingas metano dujas, kurios teršia aplinką ir prisideda prie klimato kaitos procesų“, – pasakoja D. Skrupskelienė.

Žaliosios atliekos vieta – komposte arba specialiame konteineryje

Trys paprasčiausi ir lengviausi būdai tvarkyti žaliąsias atliekas yra jas mesti į specialų žaliųjų atliekų konteinerį, atvežti į žaliųjų atliekų surinkimo aikšteles arba kompostuoti. Gyventojų sukauptos žaliosios atliekos, metamos į specialius konteinerius, yra surenkamos ir gabenamos į bioskaidžių atliekų aikštelę bei ten kompostuojamos dideliais kiekiais. Lygiai taip pat kompostuoti žaliąsias atliekas gali ir gyventojai – kiekvienas pasirenka sau patrauklesnį ir paprastesnį būdą atsakingai tvarkyti sugeneruotas atliekas.

„Kompostavimas – tai augalų likučių, atliekų bei panaudotų medžiagų irimas, kurio metu susidaro tamsi, humusinga (organinė dirvožemio dalis, kuri susidaro dėl augalų ir kartais gyvūnų liekanų irimo) žemė. Tai yra vienas iš būdų perdirbti atliekas ir, svarbiausia, jomis atsikratyti – kompostavimas namų ūkyje yra pagirtina biologiškai skaidžių atliekų tvarkymo praktika. Tikriausiai pagrindinis patarimais žmonėms, kurie nusprendžia kompostuoti savarankiškai – labai atidžiai atskirti žaliąsias atliekas nuo neskaidžių medžiagų. Pavyzdžiui, augalus iš vazonėlio mesti į kompostą, o vazonėlį į atitinkamą konteinerį, metant gėlių puokštę – atskirti dekoratyvines juosteles ir papuošimus“, – sako D. Skrupskelienė.

Foto: Shutterstock

Po viso kompostavimo proceso susidaro itin mineralais prisotintas juodžemis, kurį galima drąsiai naudoti kaip dirvą sodinimui neteršiant aplinkos trąšomis. Anot eksperto, žaliųjų atliekų kompostavimas padeda saugoti aplinką tiek nuo netvarkingų kiemų, apkrautų blogą kvapą skleidžiančiomis atliekomis, tiek ir nuo papildomų metano dujų išsiskyrimo.