Popieriaus, plastiko ir metalo konteineriuose – maistas
Kaip teigiama pranešime spaudai, „Pakuočių tvarkymo organizacijos“ ir ekologinių sprendimų bendrovės „Ecoservice“ duomenimis, tarp perdirbimui skirtų atliekų, popieriaus, plastiko ir metalo konteineriuose, vidutiniškai randama apie 20 proc., o kartais – net ir 50 proc. netinkamų. Tai rodo, kad lietuviai vis dar susiduria su rūšiavimo iššūkiais – ne visada žino, ką ir į kokius konteinerius mesti, kaip tinkamai paruošti atliekas jų kelionei link perdirbimo.
Pavyzdžiui, dažnai tautiečiai plastikines statybų, remonto, elektronikos plastiko atliekas, tarp kurių ir plastikiniai indai bei žaislai, meta į popieriaus, plastiko bei metalo konteinerius. Iš tiesų, nepaisant to, jog iš pirmo žvilgsnio jos ir atrodo lyg plastiko atliekos – vis dėl to turi keliauti į didžiųjų atliekų surinkimo aikšteles.
„Popieriaus ir plastiko pakuočių konteineriuose darbuotojai taip pat randa sauskelnių, vienkartinių rankšluosčių ar tualetinio popieriaus. Neretai gyventojai plastikinėje taroje į plastiko konteinerius išmeta ir maisto, pavyzdžiui, maišelyje sudėtų arbūzo atliekų, kurios sutepa plastiką, popierių ir paverčia jį netinkamu perdirbti. Šias atliekas reikėtų atskirti – maisto likučius mesti į buitinių atliekų ar kompostuoti, o maišelį – į plastiko konteinerį“, – pataria „Ecoservice“ Antrinių žaliavų verslo vadovas Mindaugas Šeštokas.
Stiklo konteineriuose – langų duženos ir lemputės
Kitaip nei popieriaus ir plastiko atliekas, stiklą lietuviai rūšiuoja geriau – netinkamų perdirbti stiklo atliekų joms skirtuose konteineriuose pasitaiko apie 6 proc. Vis dėlto, dažniausiai rūšiuojantieji atliekas į stiklo konteinerį klaidingai išmeta langinį arba automobilių stiklus, kurie perdirbimui nėra tinkami, nes yra gaminami iš kitokių medžiagų nei mums įprasti stiklo buteliai ar stiklainiai.
Tiesa, dažnai neteisingai stiklo konteineriuose išmetamos ir perdegusios elektros lemputės. Pastarosios turėtų būti atiduodamos pardavimų vietose arba, kartu su kitomis ne stiklo pakuočių atliekomis, kaip ir automobiliniai bei langų stiklai, keliauti į didžiųjų atliekų surinkimo aikšteles.
„Į stiklo konteinerius gyventojai dažnai meta ir keramikinius indus, kurie nėra tinkami perdirbti. Taip pat konteineriuose atsiranda ir stiklinė tara su dažais, o tai sukelia dar daugiau nepatogumų. Sudužęs indas su dažais užlieja visą konteinerį ar atliekų išvežimo automobilyje jau esančias atliekas ir jos tampa nebetinkamomis perdirbti. Geriausia stiklinę tarą su dažais ar kitomis medžiagomis atiduoti į didžiųjų atliekų surinkimo aikšteles. Be to, netinkamai išmestos antrinės žaliavos ne tik trukdo sklandžiam perdirbimo procesui, tačiau kartu ir bergždžiomis paverčia žmonių pastangas teisingai rūšiuoti atliekas bei puoselėti aplinką“, – atkreipia dėmesį M. Šeštokas.
Dėl netinkamai išmestų atliekų – pavojus sveikatai
Užterštoms ar netinkamai surūšiuotoms atliekoms išties tinka posakis – vienas supuvęs obuolys krepšyje supūdo ir kitus arba viską aplinkui. Klaidingai rūšiuojamos atliekos ne tik užteršia kitas, bet kelia ir daugiau problemų. Pavyzdžiui, atliekas surenkantys darbuotojai negali ištuštinti konteinerių, kuriuose yra netinkamų atliekų – statybinių, žaliųjų ar panašiai, tad jie lieka stovėti pilni ir šitaip kelia gyventojų pasipiktinimą. Iš tiesų tvarkinga aplinka reikia rūpintis kiekvienam – nuo gyventojo, atliekų tvarkymo bendrovių ir jų darbuotojų iki savivaldybių ir net valstybės.
„Maža to, kad klaidingai surūšiuotos antrinės atliekos gali kelti nepatogumų patiems gyventojams, užterštos atliekos apsunkina ir perrūšiavimo centrų darbą. Kiekviena netinkama atlieka papildomai įdarbina ir atliekų tvarkymo darbuotojus, kurie perrenka pakuotes iš naujo. Be to, į rūšiavimo liniją patekusios neperdirbamos atliekos gali tapti ir techninių gedimų ar nesklandumų perdirbimo procese priežastimi, o ypač didelę žalą gali sukelti pavojingos atliekos. Tarp perdirbamų atliekų atsidūręs, pavyzdžiui, akumuliatorius ar tara su acetono likučiais gali užsidegti arba sprogti ir taip pakenkti ne tik įrenginiams, bet dar blogiau – darbuotojų sveikatai ar net gyvybei“, – nuogąstauja M. Šeštokas.
Pravartu atsiminti esminius principus
Norint efektyviai prisidėti prie antrinių žaliavų perdirbimo proceso – svarbu ne tik teisingai atrinkti, kokios pakuotės atliekos turėtų keliauti į atitinkamus konteinerius, bet ir paruošti jas išmetimui, pavyzdžiui, plastiko pakuotes išplauti, nepalikti jose maisto likučių ir pan. Taip pat ekspertai atkreipia dėmesį, jog tvarkyti atliekas gali padėti ir žinojimas, kur ieškoti tam reikalingos informacijos.
„Abejojant, kur reikėtų išmesti vienas ar kitas pakuotes – visada galima pasitikrinti ant jų esančius ženkliukus, kurie dažniausiai nurodo, ar pakuotės yra tinkamos perdirbti, ar ne. Taip pat daugybę rūšiavimo patarimų galima rasti ir internete. Ypatingai tai aktualu dabar, kai vis populiarėja „zero waste“ judėjimas, tad socialiniuose tinkluose buriasi tokio gyvenimo stiliaus aistruoliai, su kuriais galima pasikonsultuoti bei padiskutuoti, kaip ir ką rūšiuoti“, – atkreipia dėmesį „Pakuočių tvarkymo organizacijos“ Viešinimo ir marketingo specialistė Eglė Razbadauskaitė.
Taigi, svarbiausia rūšiuojant atliekas – pasidomėti, ar pakuotė išties yra tinkama perdirbti bei įvertinti, į kurį rūšiavimo konteinerį ji turėtų keliauti. Tokiu būdu pavyks išvengti bereikalingų nuostolių, efektyviau prisidėti prie antrinių žaliavų pakartotinio panaudojimo bei džiaugtis tvarkingesne aplinka.
