Taromatuose galima palikti beveik visų rūšių tarą, tačiau kodėl negalima priduoti pakuočių, kurių talpa mažesnė negu 0,1 l, o taip pat 3 l ir didesnių pakuočių? Kodėl nepriimamos ir vienkartinės stiklinės vaisių vyno, vaisių vyno gėrimų ir vaisių vyno kokteilių pakuotės?
Jeigu pasižiūrėsite į gėrimų skyrius parduotuvėse, pamatysite, kad beveik visos pakuotės bus didesnės nei 100 ml bei mažesnės nei 3 l. Tokios pakuotės sudaro daugiau nei 99 proc. viso asortimento Lietuvoje.
Kuriant užstato sistemos parametrus nužymėtos tokios ribos. Jos yra gana standartinės, pavyzdžiui, lygiai tokie patys ribojimai galioja Vokietijoje, tokia praktika taikoma ir kitose šalyse.
Kaip ir kitose šalyse, Lietuvos užstato sistemoje dalyvauja tik nealkoholinių ir silpnųjų alkoholinių gėrimų pakuotės. Vyno ir stipriųjų alkoholinių gėrimų pakuotės mažiau teršia aplinką, mat paprastai tokie gėrimai vartojami namuose, restoranuose ir kitose vietose, iš kurių jie dažnai keliauja į rūšiavimo konteinerius.
Internete gausu informacijos apie surinktų vienkartinių pakuočių kiekius. O kokio gėrimo pakuočių surenkama daugiausiai?
Lietuvoje parduodama daugybė gėrimų. Jau dabar USAD priima 6,5 tūkst. skirtingų gėrimų pakuočių ir jų vis daugėja. Be to, populiarūs gėrimai pilstomi į skirtingos talpos ir rūšių pakuotes, tad mes fokusuojamės ne į gėrimų rūšis, o pakuotes, į kurias jie išpilstyti.
Mūsų tikslas – surinkti bei perdirbimui paruošti kuo daugiau užstato sistemoje dalyvaujančių pakuočių, kurių didžiąją dalį – apie 60 proc. – sudaro PET tara. Skardinės sudaro apie 60 proc. grąžinamų pakuočių srauto, vienkartiniai stiklo buteliai – 5 proc.
Gal pastebite, kokio gamintojo vienkartinių pakuočių daugiausiai priduodama į taromatus?
Daugiau nei 60 proc. gėrimų depozitinėse pakuotėse į rinką išleidžia trys didieji šalies aludariai. Žinoma, tai ne tik alus, bet ir vanduo, gaivieji gėrimai, sultys bei kt., tad natūralu, kad ir daugiausiai sugrįžta šių gamintojų taros.
Kokį Lietuvos aplinkos užterštumo sumažėjimą buteliais ir skardinėmis galite prognozuoti remiantis pastarųjų metų statistika?
Iki užstato sistemos starto buvo surenkama apie 34 proc. PET pakuočių. Tai nelabai daug, ypač jei turima omenyje, kad kasmet Lietuvoje į rinką išleidžiama apie trečdalis milijardo PET butelių. Tačiau dabar USAD surenka 92 proc. visų vienkartinių pakuočių. Taigi, užterštumas mažėja. Esame paskaičiavę, kad jeigu neturėtume užstato sistemos, mūsų aplinkoje bei sąvartynuose kasmet liktų daugiau nei 200 mln. vien tik PET pakuočių.
Akcija „Darom“ skatina daugiau dėmesio skirti aplinkos švarai bei kviečia visus rugsėjo 20-22 d. sudalyvauti Pasaulinėje tvarkymosi dienoje („World Cleanup Day“). Daugiau informacijos apie renginį rasite renginio „Facebook“ puslapyje.
