Didelį pavojų kelia į upių vandenį patekę plastikai, tekstilės gaminiai. Irdamos atliekos į vandenį paleidžia mikroskopines plastikų daleles, kurios vėliau patenka į žuvų organizmus, o iš jų – ant žmonių pietų stalo.

Į kovą su upių tarša šiemet stoja ir Lietuva. Rugsėjo 21 dieną Lietuvos gyventojai prisijungs prie tarptautinės švarinimo akcijos „River Cleanup“, kurią pristato „Atliekų kultūra“. Iniciatyvos organizatoriaus Lietuvoje „Žaliosios politikos institutas“ kvies visus, neabejingus gamtai, šią dieną paskirti mėlynosioms mūsų šalies arterijoms – Neriai ir Nemunui – valyti. Kaip užsimena projekto koordinatorė Justina Anglickytė, Neris ir Nemunas akcijai pasirinktos dėl savo populiarumo tarp žmonių. Lietuviai šiomis upėmis didžiuojasi, jos tapusios savotiškais šalies simboliais.

„Mūsų upės nėra labiausiai užterštos pasaulyje, tačiau nėra ir visai švarios. Kiek teko bendrauti su mokslininkais, Neryje ir Nemune tikrai nemažai mikroplastikų dalelių, yra biologinio ir kitokio užterštumo. Nors užterštumas neviršija normos ir upėse maudytis galima, bet jose nėra viskas labai švaru“, – aiškina projekto koordinatorė.

Pasak jos, Neries ir Nemuno pasirinkimą taip pat lėmė faktas, kad šie vandens telkiniai apima didelį Lietuvos plotą, todėl tikimasi, kad tai padės pritraukti daugiau žmonių iš visos Lietuvos. Pirmą kartą mūsų šalyje vyksiančios akcijos organizatoriai prie upių laukia bent tūkstančio šiukšlių maišais ir kitais reikmenimis aprūpintų dalyvių.

Tarptautinė „River Cleanup“ iniciatyva gimė Belgijoje. Pirmasis apsišvarinimo renginys įvyko šių metų birželio 9 dieną ir tapo puikiu pavyzdžiu, kaip suburti bendruomenę bendram prasmingam tikslui. Kaip minima oficialioje iniciatyvos svetainėje, „River Cleanup“ įkvėpė daugiau kaip prieš du metus skelbtas iššūkis tvarkytis 10 minučių 10 dienų iš eilės.

Birželį Antverpeno mieste surengta „River Cleanup“ akcija pati įkvėpė penkiolika kitų šalių suorganizuoti panašias pakrančių ir upių švarinimo grupes. Aplinkos tvarkymo renginiai įvairiomis dienomis skirtingose šalyse vyks visą rudenį, tačiau dauguma šalių nusprendė skelbti akciją rugsėjo 21 dieną. Kaip skelbiama tarptautinėje projekto svetainėje, šiuo metu įvairiose Europos vietose jau sukurta 381 tvarkymuisi skirtas renginys, o per jau įvykusias tvarkymosi akcijas surinkta 227 566 kilogramai šiukšlių.

Prie Nemuno ir Neries švarinimo nusprendė prisijungti ir Lietuvos kaimynės – Rusija bei Baltarusija, kuriomis teka tos pačios upės. „ „River Cleanup“ stengiasi sujungti šalis, kurios yra prie tų pačių upių, tuo pačiu skatinti ir tarpusavio bendradarbiavimą ir teigti mintį, kad upės taip pat jungia ir miestus. Nemunas ir Neris išteka iš Baltarusijos, tos pačios upės teka ir Kaliningrado sritimi, tai – tarptautiniai partneriai, todėl susitarėme, kad tvarkomės kartu“, – renginio koncepciją komentavo J. Anglickytė.

Anksčiau Lietuvoje buvo gajus mitas, kad upių tėvą Nemuną teršia kaimyninė Baltarusija, o mūsų šalyje taršos šaltinių nebeliko. Klaidingas įsitikinimas ragino užmerkti akis prieš taršos problemą. Šį įsitikimą sugriovė prieš šešis metus baidarininkų žygio upe metu atliktas tyrimas. Jo metu tirta Nemuno vandens kokybė, ieškota taršos sukėlėjų.

Tyrėjus ypatingai nustebino tai, kad vandens užterštumas upėje smarkiai svyravo, o tekant Lietuvoje nuo Baltarusijos sienos iki Rusnės išaugo beveik 4 kartus. Iš paimtų vandens mėginių tyrėjų komanda sugebėjo nustatyti, kad didžiausi Nemuno priešai – intensyvus ūkininkavimas ir šios veiklos šalutiniai produktai, pavyzdžiui, į vandenį patenkančios trąšos, pesticidai, srutos; kai kuriose atkarpose prastai tvarkoma pramonė ir namų ūkiai; miesteliai su pasenusiais valymo įrenginiais; organinių medžiagų didėjimas; vandens užterštumas buitinėmis šiukšlėmis, plastiku ir kitomis atliekomis ir kiti neatsakingos žmonių veiklos padariniai.

Nemuno veidas nuo tyrimo atlikimo dienos smarkiai pasikeitė, tačiau tuo pat metu atvėrė žmonių akis. Pirmiausia, padarytos išvados parodė, kad upių vandenį teršiame patys, taip pat, kad negalima kaltės versti kitiems ir efektyviausias būdas įveikti problemą – suvienyti pastangas ir įnešti savo asmeninį indėlį į švaresnę aplinką.

Panašių aplinkos švarinimo akcijų rengimas ir populiarumas šiomis dienomis parodo du dalykus – viena vertus, skirtingose šalyse randamų šiukšlių kiekiai verčia sunerimti dėl taršos mastų, kita vertus, savanoriškas žmonių įsitraukimas į panašias talkas skatina pasidžiaugti sąmoningumo augimu.

„Sąmoningumas tikrai auga ir pastebima vis mažiau bešeimininkių atliekų. Aplink mūsų namus daugėja konteinerių ir žmonės jau žino, kad stambiagabarites atliekas galima nemokamai nuvežti į atliekų priėmimo aikšteles“, – džiaugėsi J. Anglickytė. Vis dėlto, pašnekovė atkreipė dėmesį, kad labiausiai nuo šiukšlių kenčia mažiau pastebimos teritorijos – rečiau lankomos miestų vietos, po tiltais esančios zonos.

„Ėjau prie Neries netoli Šilo tilto ir, atrodo, gražu, švaru, bet nusileidau į apačią ir radau ten didžiulį šiukšlyną. Atrodė, kažkas specialiai atvežė ir išmetė savo buitines atliekas. Panašu, kad miestas tvarkosi, bet savavališkų šiukšlynų mažiau pastebimose vietose vis dar galima rasti. Būtent dėl to apsišvarinimo akcijų labai reikia. Joms vykstant svarbu atskleisti, kokie yra tikrieji taršos mastai ir gamtoje randami plastiko kiekiai. Galbūt tai paragins rečiau pirkti į plastikines pakuotes supakuotus gaminius ir atsisakyti vienkartinių plastikų“, – akcijos svarbą akcentavo J. Anglickytė.

Prie „River Cleanup“ akcijos, kuri skirtinguose šalies miestuose vyks rugsėjo 21 dieną, gali prisijungti visi norintys tvarkyti aplinką aplink Neries ir Nemuno upes. Nusprendusiems dalyvauti iniciatyvoje tereikia svetainėje prisijungti prie jau užregistruoto tvarkymo arba suorganizuoti savo tvarkymą patiems.