Nuosavame name gyvenantis Gintautas kompostavimo dėžę gavo nemokamai stambių atliekų surinkimo aikštelėje, kaip ir kiti jo kaimynai. Lietuvoje iš viso buvo išdalinti 210 376 kompostavimo konteineriai.

„Tikrai pasiteisino, bet visgi jų išdalinta per mažai, nes žaliųjų atliekų susikaupia gerokai daugiau, nei sutelpa į konteinerį. Vieni randa kur padėti biomasę savo sklype, kiti paprasčiausiai išmeta į buitinių atliekų konteinerius”, - sako Gintautas.

Pasak jo, tvarkingi gyventojai pyksta dėl kaimynų, kurie buitinius konteinerius užpildo žaliosiomis atliekomis: „Sumetus jas į bendrą konteinerį, nebėra kur dėti kitas atliekas. Jeigu konteineryje esančios atliekos išvežamos kartą per savaitę, tai įsivaizduokite, kiek jų susikaupia ir koks vaizdas aplink konteinerį“.

Aplinkos ministerijos Atliekų politikos grupės vyr. specialistė Simona Kulikauskienė primena, kad žaliųjų (sodų, parkų ir želdynų tvarkymo) atliekų turėtojai šias atliekas turi rūšiuoti jų susidarymo vietoje ir neturėtų mesti į buitinių atliekų konteinerį, o rinktis aplinkai daug palankesnį tvarkymo būdą – kompostavimą. Jei kompostuoti nėra galimybių, šias atliekas reikėtų nuvežti į žaliųjų atliekų kompostavimo aikšteles ar perduoti žaliųjų atliekų apdorojimo įmonei.

Ką kompostuoti ir kaip teisingai tai daryti

Tad ką reiktų kompostuoti, kur ir kaip teisingai tai daryti, kad teritorijos nevirstų šiukšlynais?
Biologiškai skaidžios sodų, parkų, kapinių, taip pat medžių ir krūmų genėjimo, namų valdų sklypų šienavimo atliekos, pjuvenos, drožlės, lapai, gėlės yra priskiriamos žaliosioms atliekoms.

„Rekomenduojama kompostuoti vaisius ir daržoves, kiaušinių lukštus, arbatos pakelius, kavos, arbatos tirščius, medienos kuro pelenus ir anglis, kartoną ir kitus popieriaus gaminius, kiaušinių dėklus, naminių graužikų (žiurkėnų, jūrų kiaulyčių) natūralius pakratus, augalų lapus, nupjautą žolę, jaunas piktžoles (be subrendusių sėklų), seną vazonų žemę, ūkinių gyvūnų (pavyzdžiui, vištų, triušių, karvių, arklių) mėšlą, smulkias šakas, senus šiaudus ir šieną, velėną“, - sakė S. Kulikauskienė

Taip pat ji turėjo ir daugiau patarimų, kaip reikia teisingai kompostuoti. Mėsa, žuvis, riebalai, kaulai, pieno produktai, plastikinės arba sintetinės atliekos, augalų ligomis užkrėsti augalai, šunų bei kačių ekskrementai, piktžolės, turinčios subrendusių sėklų, skerdienos atliekos, sauskelnės, laikraščiai, žurnalai, kritę gyvūnai, fekalijos yra netinkamos atliekos kompostavimui ir neturėtų būti dedamos į kompostavimo dėžes. Specialistė pridėjo, kad kompostuojamose atliekose taip pat neturi būti pavojingų medžiagų (pavyzdžiui, radioaktyvių, toksinių medžiagų, dervų, tepalų ar kitų), stiklo, plastiko priemaišų. Prieš kompostavimą šakas rekomenduojama sukapoti arba susmulkinti. Kompostuojant svarbu palaikyti tinkamą drėgmę, pastovų deguonies patekimą.

Medžio pjovimas
Foto: Shutterstock


Jei nėra galimybės kompostuoti patiems, žaliąsias atliekas galima tvarkyti vadovaujantis „geros kaimynystės“ principu – atiduoti jas kitiems fiziniams asmenims, turintiems kompostavimo dėžes.Dalijasi patirtimi, kaip tai daryti bute

Kompostavimo bute idėjos pradininkė Lietuvoje Aurelija Olendraitė bioskaidžias atliekas kompostuoti bute pradėjo prieš maždaug 4-5 metus. „Pamačiau tokią galimybę pas draugę JAV. Grįžus į Lietuvą, man to labai trūko. Kaskart tempiant maišą organinių atliekų į bendrą konteinerį skaudėdavo širdį, kad taip prisidedu prie daromos žalos gamtai. Nors jau daug metų atskirai rūšiuoju popierių, plastmasę, stiklą, buityje vis vien susidaro nemažai ir organinės kilmės atliekų, kurios patekusios į sąvartyną pūva, išskiria metano dujas, o šios yra net keletą kartų labiau žalingos nei anglies dioksidas“, - sakė Aurelija.

Pasak jos, atsakingai rūpinantis savo atliekomis akivaizdi nauda ne tik žemei, gamtai, bet ir jai pačiai, nes iš atliekų gaunamas naudingas biohumusas: „Kadangi gyvename bute, mūsų „sodas" apsiriboja keletu gėlių balkono dydžio terasoje, taip pat auginame keletą vazonėlių su čiobreliais, bazilikais, rozmarinu, pomidoriukus ir pan. Tad visas mūsų biohumusas čia ir patenka - turime natūralią trąšą, kurią ypač mėgsta mūsų augalai“.

Dažniausiai žmonės bijo kvapo namuose, todėl nekompostuoja. Taip mano Aurelija, patardama pabandyti tam, kad suprastum, jog teisingai kompostuojant, kvapo tiesiog nėra: „Tiesa, kartais, kol išmoksti prižiūrėti kompostavimo sistemą teisingai, pasitaiko iššūkių teisingai subalansuoti drėgmę (tam naudojamas popierius). Arba kartu su atliekomis gali įsimesti viena kita vaisinė muselė, tačiau ir jų išvengti galima - tam padeda ir speciali maišo konstrukcija, ir atitinkamas sliekų bei popieriaus kiekis arba paskutinė priemonė - pjuvenos, kurios padeda padaryti visą turinį nepatrauklų vaisinėms muselėms“.

Aurelijos šeima bute kompostuoja visas organines atliekas, tačiau, siekiant išvengti galimo kvapo, nepataria kompostuoti pieno ir mėsos atliekų, žalias svogūnas ar česnakas taip pat gali greičiau, nei bus perdirbtas, pradėti skleisti nemalonų kvapą. Dėl sliekų gerovės (kompostavimui tinka tik Kalifornijos raudonieji sliekai) į kompostavimo maišą nededa atliekų, kurių rūgštis ar konstrukcija gali pažeisti sliekų odelę, t.y. citrusiniai vaisiai, ananasai, aviečių šakelės, kurios yra labai dygios.

Sliekai
Foto: DELFI / Rita Gečiūnaitė


„Kartais pasitaiko, kad sliekai ne iki galo perdirba kokią kietesnę, pavyzdžiui, kiaušinio lukšto dalelę, tad tokias, išimant kompostą, galima mesti į kompostavimo maišą atgal - antram ciklui. Man vieną kartą pasitaikė, kad pasodinus į biohumusą gėlę, greta jos išdygo pomidoriukas, nes matyt liko neperdirbta sėklytė. Tiesiog pasijuokėme dėl tokio nutikimo ir mėgavomės pomidorais iš vazonėlio, kuriame kartu gyveno gėlė“, - šypsosi Aurelija.

Pasiryžimas kompostuoti, pasak Aurelijos, dažniausiai ateina iš labai didelio nenoro teršti aplinką arba iš noro gyventi atsakingai. „Mūsų idėjos yra skleisti šį aplinkai draugišką gyvenimo būdą - vienas nuostabiausių rezultatų – tai susitikimai su žmonėmis, kurie jau pasiryžo arba dar tik svarsto. Tai būna patys šilčiausi ir sumaniausi žmonės, su kuriais labai įdomu bendrauti gal dėlto, kad bendraminčiai. Jeigu vis tik svarstote šią mintį, tačiau nesate iki galo įsitikinę, patarčiau tiesiog apsilankyti namuose, kuriuose yra tokia kompostinė ir įsitikinti savo akimis ir uosle, kad jokių grėsmių tam nėra“, - kviečia išbandyti Aurelija.

Kaip išgauti kokybišką kompostą ir kur jį panaudoti?

Kompostuojant žaliąsias atliekas gaunamas kompostas gali būti vertinga maistinių medžiagų turinti trąša, kuri padeda pagerinti dirvožemio struktūrą ir palaikyti drėgmės lygį jame. Jis gali būti panaudojamas labai įvairiai ir ne tik daržininkystėje. Kompostas gali būti puiki trąša kambarinėms vazoninėms gėlėms, taip pat pagerinti dirvos struktūrą gėlynuose ar pakabinamuose vazonuose lauke. Taip pat gali būti naudojamas aplink medžius bei pievelei prie namų tręšti.
Lina Liubertaitė, apželdinimo kursų įkūrėja, taip pat turi patarimų. Anot jos, prieš kompostavimą šakas rekomenduojama sukapoti arba susmulkinti. Kompostuojant svarbu palaikyti tinkamą drėgmę, pastovų deguonies patekimą.

Kompostas
Foto: Shutterstock


„Kad kompostas būtų kokybiškas, jame turi būti įvairių medžiagų. Bet juk nežiūrėsite į kompostą skrupulingai - kad būtų lengva jį naudoti, viskas turi būti paprasta. Tad ir žiūrėkime paprastai: į kompostą dėkite sluoksniais žalią masę ir rudą masę. Žalioji - tai išrautos piktžolės, nupjauta veja, pernokę vaisiai, augalų dalys, kurios lieka po derliaus nuėmimo. Šie dalykai turi daug drėgmės savyje. Rudasis sluoksnis - tai šakelės, sudžiūvę lapai rudenį, žemės, durpės, kartonas. Jeigu komposte bus per daug rudojo sluoksnio, trūks drėgmės, reikės laistyti, kad kompostavimo procesas sėkmingai vyktų. Jeigu komposte bus vien tik žalioji masė, gali prasidėti rūgimas. Todėl stebėkite, kad nedominuotų tik viena kažkuri medžiaga, o nuolat sluoksniuokite“, - patarė L. Liubertaitė.

Pasak specialistės, kai kompostas jau susigulėjęs, nebesimato žalių dalelių, kai jis malonios tekstūros ir skaniai kvepia žeme - jis jau tinkamas naudoti. Lina pataria tiesiai į kompostą augalų nesodinti, nes jis bus „per stiprus": „Permaišykite su juo daržo žemę, kai įrengiate naujas lysves, papildykite juo šiltnamio dirvožemį, įmaišykite duobės gilumoje, kai sodinate medžius ar krūmus“.

Didžiausia klaida kompostuojant Lina įvardija gyvūninės kilmės produktų, pvz., patiekalų likučių kartu su mėsa ir žuvimi įmetimą. Irstant joms vyksta kitokie procesai, atsiranda nemalonus kvapas, priviliojami kenkėjai. Taip pat dideliais kiekiais metama nušienauta šviežia žolė - tada ji nesusikompostuoja, o „užkaista“ ir užrūgsta. Specialistė rekomenduoja prieš metant į komposto dėžę ją šiek tiek apvytinti saulėje arba mesti sluoksniuojant su žemėmis ar kartonu.

Bioskaidžias atliekas skatina tvarkyti atsakingai

Kompostuoti reikėtų nuošalesnėje sklypo vietoje, bent 2-3 metrų atstumu nuo gretimo sklypo ribos. Individualaus kompostavimo vietų įrengimo ir kompostavimo dėžių gamybos reikalavimus, rekomendacijas gali nustatyti savivaldybės, todėl prieš renkantis kompostavimo vietą, rekomenduojama pasitikrinti, ar savivaldybėje nėra nustatyta konkrečių kompostavimo vietų bei dėžių įrengimo reikalavimų. Informaciją, kaip įsirengti kompostavimo vietas, patiems pasigaminti kompostavimo dėžes, kaip tinkamai kompostuoti žaliąsias atliekas, galima rasti regioninių atliekų tvarkymo centrų interneto tinklapiuose ar kituose specializuotuose interneto tinklapiuose.

Aplinkos ministerija skatina gyventojus atsakingai tvarkyti bioskaidžias atliekas, susidariusias virtuvėje, t. y. rūšiuoti į atskiro maisto ir virtuvės atliekų konteinerius, jei tokia galimybė yra savivaldybėje, kurioje gyvenate. Jei tokios galimybės nėra, informacija, kokias ir kur konkrečiai atliekas tvarkyti turi būti pateikiama konkrečios savivaldybės atliekų tvarkymo taisyklėse.

Vis daugiau gyventojų ryžtasi kompostuoti ne tik turėdami kompostavimo dėžes nuosavo namo kieme, bendruomeniniu būdu, bet ir bute. Daugiabučių namų gyventojai kviečiami būti sąmoningais ir didesnius kiekius ne gyvūninės kilmės maisto atliekų pristatyti į žaliųjų atliekų kompostavimo aikšteles.

Valstybiniame atliekų tvarkymo 2014–2020 metų plane nustatytas įpareigojimas savivaldybėms iki 2019 metų įdiegti maisto, virtuvės atliekų rūšiuojamąjį surinkimą.

Tai reiškia, kad savivaldybės, taikydamos įvairius atliekų surinkimo būdus ir priemones, privalo užtikrinti, kad jų valdomose komunalinių atliekų tvarkymo sistemose, asmenims rūšiuojant atliekas jų susidarymo vietoje, atskirai būtų surenkamos ir biologiškai skaidžios atliekos (žaliosios atliekos ir maisto, virtuvės atliekos).

Toks reikalavimas plane įtvirtintas, siekiant mažinti Lietuvoje šalinamų sąvartynuose atliekų kiekį, įgyvendinant žiedinės ekonomikos tikslus.
Gyventojams, norintiems įsigyti kompostavimo dėžes, reiktų kreiptis į savo regiono atliekų tvarkymo centrą (daugiau informacijos galite rasti http://www.ratca.lt/).

Svarbu:

Biologiškai skaidžių (žaliųjų) atliekų surinkimo aikštelės Lietuvoje: ČIA.

Individualaus kompostavimo rekomendacijos yra pateiktos Biologiškai skaidžių atliekų kompostavimo, anaerobinio apdorojimo aplinkosauginiuose reikalavimuose: ČIA.