„Natura 2000“ – kas tai?
Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos (VSTT) Biologinės įvairovės skyriaus vyriausioji specialistė Agnė Karlonė, GRYNAS.lt pasakodama apie „Natura 2000“ tinklą, mini ir datą, kada jis buvo įkurtas. Tai – 1992 metai. Tiesa, Lietuvoje buveinių ir paukščių apsaugai svarbios teritorijos pradėtos steigti įstojus į Europos sąjungą, t.y. nuo 2004 metų.
„Šios teritorijos kuriamos siekiant įgyvendinti Buveinių ir Paukščių direktyvas – išsaugoti retas ir nykstančias rūšis bei natūralias buveines, įsteigiant saugomas teritorijas“, – paaiškina A. Karlonė.
Pašnekovė tęsia, kad buveinių apsaugai svarbios teritorijos nustatomos vietovėse, kuriose yra Europos bendrijos svarbos natūralių buveinių tipų ar rūšių buveinių.
„Šiomis buveinėmis laikomos retos, nykstančios arba netolimoje ateityje galinčios išnykti, taip pat natūraliai paplitusios nedideliame areale buveinės.“, – vardija VSTT Biologinės įvairovės skyriaus vyriausioji specialistė pridurdama, kad paukščių apsaugai svarbios teritorijos nustatomos Europos lygmeniu saugomų paukščių rūšių, kurioms gresia pavojus išnykti arba kurioms gali pakenkti tam tikri jų buveinių pokyčiai veisimosi, šėrimosi, žiemojimo ir poilsio vietovėse.
Kiek ir kokių teritorijų turime?
Buveinių ir paukščių apsaugai svarbios teritorijos nustatomos vadovaujantis moksliniais tyrimais. Pasak A. Karlonės, 2011–2015 m. buvo atlikta EB svarbos natūralių buveinių inventorizacija visos šalies mastu. Siekiant užtikrinti šių buveinių tipų bei saugomų rūšių buveinių apsaugą, jų pagrindu kuriamos vietovės, atitinkančios gamtinių buveinių apsaugai svarbių teritorijų atrankos kriterijus.
„Apie kiekvieną vietovę Europos Komisijai pateikiama informacija: teritorijos žemėlapis, jos pavadinimas, padėtis, plotas ir surinkti tyrimų duomenys, pagal Europos Komisijos nustatytą formą. Europos Komisijai patvirtinus šias vietoves ir šaliai užtikrinus jų teisinę apsaugą, įsteigiamos buveinių apsaugai svarbios teritorijos. Štai paukščių apsaugai svarbias teritorijas šalis nustato savarankiškai ir informaciją apie jas pateikia Europos Komisijai pagal šios nustatytą formą“, – apie projekto užkulisius pasakoja biologinės įvairovės specialistė.
Tiesa, Europos ekologinis tinklas „Natura 2000“ Lietuvoje dar nėra užbaigtas. Remiantis Saugomų teritorijų valstybės kadastro šių metų kovo mėnesio duomenimis, šalyje yra 84 paukščių apsaugai svarbios teritorijos, kurių bendras plotas užima 6 586 km2, 155 buveinių apsaugai svarbios teritorijos ir 328 vietovės, atitinkančios gamtinių buveinių apsaugai svarbių teritorijų atrankos kriterijus, kurių bendras plotas užima 7 283 km2. Anot A. Karlonės, 2019 metais planuojama patvirtinti 100 buveinių apsaugai svarbių teritorijų.
„Buveinių ir paukščių apsaugai svarbiose teritorijose esančiose pievų buveinėse negali būti įveisiamas miškas, sausinamos ar suariamos pievos. Pelkėtose teritorijose negalima kasti durpių, keisti hidrologinio režimo, naudoti trąšas ar pesticidus. Miškų buveinėse ribojami kirtimai, paliekama susidariusi negyva mediena. Dalyje teritorijų ribojamas ganomųjų gyvulių skaičius, į tai reikėtų atsižvelgti planuojantiems užsiimti gyvulininkyste. Išmokomis skatinamas ekstensyvus pievų ganymas arba vėlyvas šienavimas. Buveinių apsaugai svarbiose teritorijose ūkinės veiklos apribojimai priklauso nuo EB svarbos buveinių tipo, pavyzdžiui, sausų ąžuolynų buveinėse galimi tik specialieji ir sanitariniai miško kirtimai, o griovų ir šlaitų miškų buveinėse galimi taip pat ir atrankiniai miško kirtimai“, – paaiškina VSTT Biologinės įvairovės skyriaus vyr. specialistė.
Gamtininkai įžvelgia spragų
Apie „Natura 2000“ tinklą teigiamai kalba ir gamtininkai. Tiesa, įžvelgiama ir spragų. Lietuvos ornitologų draugijos vadovas Liutauras Raudonikis GRYNAS.lt pasakoja, kad šis tinklas labai svarbus Europos Bendrijos svarbos rūšims, kurių apsaugai jis ir buvo įsteigtas. Jis apima svarbiausias šalyje šių rūšių buveines. Be to, minėtas saugomų teritorijų tinklas, pasak L. Raudonikio, reprezentuoja Lietuvoje gamtiškai svarbias vietas, kurias mūsų valstybė, tapusi ES nare, įsipareigoja saugoti.
Tačiau ornitologas pastebi, kad išskiriant „Natura 2000“ teritorijas ir numatant paukščių apsaugos priemones jose, kai kurie svarbūs aspektai buvo praleisti.
„Ne visose teritorijose, kurios buvo įsteigtos nykstančių paukščių rūšių apsaugai, pastaroji yra tinkamai užtikrinama. Labai geras pavyzdys yra miškai. Buvo įsteigti didžiuliai biosferos poligonai tokiose giriose kaip Rūdninkų, Šimonių, Biržų, Žalioji girios, kur vyrauja ūkiniai miškai. Juose yra tam tikri apribojimai, bet mūsų vertinimu jie yra nepakankami. Aišku, kai miške yra koks nors rezervatas ir jis atitinka ir rūšių apsaugos poreikius, tuomet viskas gerai, tačiau ūkiniuose miškuose arba net draustiniuose dar yra spragų. Dabar apie tai daug kalbama, kad miškų įstatyme saugomose ir „Natura 2000“ teritorijose reikia riboti plynus kirtimus, taip pat ūkinę veiklą paukščių veisimosi metu“, – pasakoja L. Raudonikis.
Ornitologas tęsia, kad į šio tinklo teritorijas įeina ir kitos labai svarbios teritorijos, apimančios upių slėnių pievas. Anot pašnekovo, yra reglamentuota, kad saugant buveines tose teritorijose ribojamos statybos, draudžiama melioracija. Tačiau, kaip tikina L. Raudonikis, nebuvo pagalvota apie žemdirbystės ribojimus.
„Nebuvo draudimo arti ir dabar turime patirtį, kai griežlės, kurių buveinės yra tokios pievos, sparčiai nyksta, nes naikinamos jų buveinės. Nes visas slėnis yra ariamas. Pavyzdžiui, Apaščios arba Šaltuojos-Vyžuonos upių slėniai ariami, griežlių ten beveik nebeliko. Nedaug geresnė situacija ir kitose griežlės ir kitų pievų paukščių apsaugai skirtose teritorijose. Pavyzdžiui, griežlė ar stulgys dar neseniai buvo globaliai nykstanti rūšių sąrašuose. Jų apsauga „Natura 2000“ tinkle kaip ir reglamentuota, upių slėniai apima vandens telkinių apsaugos zonas, kur žmogaus veikla ribojama.
Tačiau nėra draudimo arti ir štai nyksta griežlės tose teritorijose, kurios buvo paskelbtos „Natura 2000“ būtent šios rūšies apsaugai. Aišku, pievos turi būti šienaujamos, jose gali būti ganomi gyvuliai, tačiau žemės ūkio veikla, susijusi su žemdirbyste, yra pražūtinga rūšiai“, – aiškina ornitologas pridurdamas, kad reikalingas žemės sklypų, kurie patenka į „Natura 2000“ teritorijas, savininkų švietimas, kokia veikla tokiose vietose yra negalima.
Kita vertus, kaip pažymi Aplinkos ministerijos Gamtos apsaugos ir miškų politikos grupės patarėjas Gamtos apsaugos, saugomų teritorijų ir kraštovaizdžio klausimams Tomas Tukačiauskas, „Natura 2000” teritorijai galioja privalomos apsaugos priemonės ir (arba) yra sudaromos apsaugos sutartys su žemės ir miško savininkais.
„Atitinkami nuo pasirinktos apsaugos priemonės vykdymo su žemės savininku deramasi individualiai arba teritorijų planavimo įstatymo nustatyta tvarka. Žemės, miško ir vandenų (žuvininkystės ūkių) savininkai yra kviečiami dalyvauti agrarinės aplinkosaugos priemonėse ir (ar) gauti kompensacijas už taikomus ūkinės veiklos ribojimus „Natura 2000“ teritorijose“, – priduria T. Tukačiauskas.
Toliau vardindamas projekto spragas L. Raudonikis prisimena, anot jo, liūdną „Natura 2000“ teritorijos, esančios Dzūkijos nacionalinio parko zonoje, patirtį.
„Grybaulioje įsteigta „Natura 2000“ teritorija, kuri svarbi paukščių apsaugai. Joje buvo tvenkiniai, tačiau dabar jie išsausėję ir yra nebenaudojami. Lietuva bandė tartis su Europos Komisija dėl galimybės panaikinti šią paukščių apsaugai svarbią teritoriją ir įsteigti ją kitoje vietoje. Tačiau EK pasakė, kad tokios procedūros nėra ir turime rūpintis tos teritorijos atkūrimu. Kad būtų atkurta saugomoms rūšims palanki tos teritorijos būklė. Kai teritorijoms suteikiamas „Natura 2000“ statusas, EK stebi situaciją jose. Manau, kad artimiausiu metu gali būti nemalonumų, nes kai kuriose tokiose teritorijose saugomų rūšių būklė bloga, o jų statuso panaikinti nebegalime – privalome tinkamai saugoti“, – tikina L. Raudonikis.
Siekia nustatyti kiek, kur ir kokių vertybių turi būti išsaugota
Aplinkos ministerijos Gamtos apsaugos ir miškų politikos grupės patarėjas Gamtos apsaugos, saugomų teritorijų ir kraštovaizdžio klausimams T. Tukačiauskas paaiškina, kad naujos „Natura 2000“ teritorijos atrenkamos vadovaujantis aplinkos ministro patvirtintais kriterijais. Pagrindinis principas – moksliniai duomenys apie saugomų rūšių populiacijas ir natūralių buveinių tipų paplitimą.
„Pirmasis žingsnis steigiant „Natura 2000“ teritoriją – vietovės įrašymas į sąrašą vietovių, atitinkančių gamtinių buveinių apsaugai svarbių teritorijų atrankos kriterijus, skirtą pateikti Europos Komisijai, kurį patvirtina Lietuvos Respublikos aplinkos ministras. Įsakymo projektas derinamas su suinteresuotomis institucijomis ir visuomene nustatyta tvarka per teisės aktų projektų informacinę sistemą. Per šešis metus nuo vietovės įrašymo į ankščiau minėtą sąrašą yra nustatomos būtinosios apsaugos priemonės“, – procedūras vardija specialistas.
Pasak jo, nuo 2018 m. Aplinkos ministerija „Natura 2000“ teritorijoms siekia nustatyti konkrečius ir pamatuojamus apsaugos tikslus, kad būtų galima pamatuoti gamtosaugos veiklos efektyvumą ir efektyviau priimti sprendimus dėl ūkinės veiklos leistinumo. Pavyzdžiui, jei nustatytas tikslas išsaugoti ne mažiau kaip 10 ha Europos bendrijos svarbos buveinės tipo – Rūšių turtingos ganyklos, esant jos pertekliui perteklinius plotus būtų galima keisti į kitas žemės ūkio naudmenas, kad ir į ariamus laukus ar vaismedžių sodus.
„Nustačius konkrečius saugomų rūšių ir buveinių tipų kiekius hektarais, perinčiomis poromis, giedančiais patinais, žuvų tankumu upėse ir kt. palengvės dialogas su žemės savininkais ir valdytojais, infrastruktūros vystytojais ir pan.“, – teigia T. Tukačiauskas.
Tokiais atvejais, pasak Aplinkos ministerijos atstovo, sprendimus bus galima priimti vadovaujantis nustatytais konkrečiais skaičiais ir taip „Natura 2000“ teritorijose įgyvendinti darnaus vystymosi principus. Aplinkos ministerija iki 2021 m. planuoja konkrečius apsaugos tikslus nustatyti visoms buveinių apsaugai svarbioms teritorijoms.
