Energetikos ministras laikosi pozicijos, kad reikia siekti pasinaudoti visais, tuo pačiu EK ir ES, finansiniais instrumentais plėtojant ir įvertinant tokias technologijas.
„Šios technologijos anksčiau nebuvo pakankamai konkurencingos dėl per mažos CO2 kainos. Prieš pusę metų kalbėjome apie 5 eurus už toną, dabar – 25 eurai, o prognozėse – apie 100 eurų už toną. Tai turi suvokti mūsų pramonininkai“, – Europos Komisijos atstovybės Lietuvoje rengtoje diskusijoje kalbėjo Ž. Vaičiūnas.
Eurokomisaras Vytenis Andriukaitis mano, kad CO2 panaudojimo klausimas yra kompleksinis, tačiau nesupranta jo draudimo priežasties.
„Nesuprantu, kodėl reikia uždrausti tas technologijas, kurios gali racionaliai padėti išlaikyti ištisas dalis gamybos. Žemės ūkyje, kur pakankamai dideli kiekiai CO2 išmetimo, galima naudoti tokias technologijas. Kodėl Lietuvoje reikia uždrausti, šito niekaip negaliu suprasti. Suprantu, yra dalykų, kada reikia įvesti draudimus, bet racionalus sprendimas reikalauja pasižiūrėti į daugelio technologijų sujungimą“, – sakė eurokomisaras.
Kaip rašoma pranešime spaudai, Baltijos aplinkos forumo vadovas Žymantas Morkvėnas įsitikinęs, kad CO2 laidojimas žemės gelmėse atsilieptų ateities kartoms.
„Nepasisakau prieš technologijas, bet siūlymą vadinčiau problemos nukėlimu vaikams, proanūkiams ir ateities kartoms. Panaši problematika kaip ir su atominių atliekų saugojimu. Tai – rizikinga technologija ir reikia labai atsargiai žiūrėti į tokius dalykus. Įvairių technologinių dalykų yra dėl sandarumo, nuolatinės priežiūros“, – teigė Ž. Morkvėnas.
Anot jo, pirmiausia reikėtų mažinti CO2 išmetimą prevencinėmis mokestinėmis priemonėmis.
„Lietuvoje žemės ūkio ir transporto sektoriai yra tie, ties kuriais reikia pasiraitoti rankoves ir iš peties padirbėti. Esame turbūt vienintelė valstybė Europoje, kuri neturi taršių automobilių mokesčių“, – sakė Ž. Morkvėnas.
Kaip ELTA jau rašė, praeitą savaitę Seimo posėdyje turėjęs vykti balsavimas dėl Žemės gelmių įstatymo bei CO2 laidojimo neįvyko dėl išsiskyrusių nuomonių.
