Kas yra rūgštieji lietūs?
Reiškinys rūgštieji lietūs viešojoje erdvėje nėra labai plačiai aptariamas. Tačiau yra žinoma apie jo egzistavimą ir susidarymo aplinkybes, poveikį gamtai ir žmogui.
Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VGTU) Aplinkos inžinerijos fakulteto Aplinkos apsaugos instituto doc. dr. Dainius Paliulis rūgštų lietų apibrėžia kaip lietų, kurio lašuose padidėjęs sieros bei azoto rūgščių kiekis.
„Paprastai rūgščiu laikomas lietus, kurio pH mažesnis už 5“, – priduria mokslininkas.
Šis reiškinys pirmą kartą buvo pastebėtas XIX amžiaus viduryje britų mokslininko Roberto Anguso Smito. Žinant apie aplinkos taršą, rūgštaus lietaus susidarymą ir grėsmę, aštuntajame XX amžiaus dešimtmetyje 34 pasaulio valstybės pasirašė Tolimųjų atmosferos teršalų pernašų konvenciją, kuria buvo siekiama žmones ir aplinką apsaugoti nuo oro taršos. Nepaisant to, pasaulyje rūgštusis lietus išlieka aktuali tema.
Kaip susidaro rūgštieji lietūs?
Rūgštusis lietus susidaro ir dėl žmogaus veiklos, ir dėl natūralių procesų. Pirma, rūgštieji lietūs gali susidaryti, kai jėgainės ir transporto priemonės į orą išskiria sieros ir azoto oksidus, reaguojančius su ore esančia drėgme.
VGTU Aplinkos apsaugos instituto doc. dr. D. Paliulis aiškina, kad kai ore esantys vandens garai reaguoja su sieros dioksidu ir azoto oksidais, susidaro rūgštys, kurios iškrinta į žemę su krituliais (rūgštusis lietus arba sniegas).
„Rūgštus lietus gali susidaryti ne tik dėl ore esančių azoto ir sieros oksidų, tačiau ir dėl kitų rūgštinės prigimties cheminių junginių – druskos rūgšties, acto rūgšties, fosforo rūgšties ir kitų buvimo ore. Prie rūgštaus lietaus susidarymo gali prisidėti ir anglies dioksidas, kuris su vandeniu reaguoja sudarydamas silpną rūgštį“, – akcentuoja mokslininkas.
Žmogaus veikla, pasak pašnekovo, dažniausia rūgštaus lietaus susidarymo priežastis.
„Jis susidaro dėl žmogaus veiklos, kai deginamas sieros ir azoto turintis kuras – orimulsija, benzinas, dyzelinas, žibalas, mazutas, skalūnų alyva ir kt. Azoto ir sieros oksidai išsiskiria į aplinką ir deginant medieną. Svarbu paminėti tai, kad sieros dioksidas susidaro tik tada, jeigu deginame kure yra sieros, o azoto oksidai gali susidaryti ir deginant kurą, kuriame nėra azoto, pvz. gamtines dujas, nes aukštoje temperatūroje kuro degimo metu ore esantis azotas jungiasi su deguonimi ir taip susidaro azoto oksidai. Pagrindiniai azoto ir sieros oksidų emisijos šaltiniai į aplinką – autotransportas, energetikos objektai, pramonė bei žemės ūkis“, – pabrėžia mokslininkas.
Taip pat, kaip jau buvo minėta, rūgštieji lietūs gali susiformuoti ir dėl natūralių gamtos procesų. Pavyzdžiui, kaip aiškina doc. dr. D. Paliulis, organinių medžiagų puvimo procesai ir ugnikalnių išsiveržimai gali suformuoti natūralius tokio tipo kritulius.
Tiesa, pasitaiko atvejų, kuomet rūgštūs krituliai iškrenta net ir ten, kur nėra jokios pramoninės veiklos. Tolimesniuose kraštuose išskiriami sieros dioksidai gali išsilaikyti apie keturias paras. Per tą laiką nešami vėjo jie gali nukeliauti tūkstančius kilometrų ir užteršti pramonės nepaliestus gamtos kampelius. Rūgščiojo lietaus tikimybė ypač padidėja vasaros metu. Į aplinką patekęs sieros dioksidas virsta rūgštimi iki penkių kartų greičiau nei žiemą, nes reakciją paspartina saulės spinduliai, taip pat atmosferoje šiuo metu laiku daugiau vandens molekulių ir vandenilio jonų.
Lietuvoje rūgštaus lietaus būta
Kalbėdamas apie rūgštų lietų mokslininkas pabrėžia, kad klimato kaita šiam reiškiniui tiesioginės įtakos neturi. Labiausiai nuo rūgštaus lietaus, pasak doc. dr. D. Paliulio, kenčia Skandinavijos, Centrinės Europos ir Šiaurės Amerikos šalys. Lietuvoje rūgštaus lietaus taip pat būta. Šiais laikais jis gali būti atnešamas iš kitų valstybių, o prieš 30-40 metų, kai šalyje buvo intensyvesnė pramonė, rūgštaus lietaus reiškinys susidarydavo ir virš Lietuvos.
„Lietuvą, kurioje vyrauja vakarų ir pietvakarių vėjai, pasiekia rūgštūs lietūs, susidarę virš Centrinės Europos. Lietaus vanduo nėra neutralus, jo pH siekia apie 5,6. Lietuvoje prieš daug metų, kai pramonė dirbo intensyviai, yra buvę, kai lietaus pH kartais siekdavo mažiau negu 4,0, tačiau tai pasitaikydavo labai retai, o dabar praktiškai tokių atvejų nepasitaiko“, – paaiškina mokslininkas.
Daromas poveikis gamtai
Rūgštieji lietūs veikia gamtą. Kaip pasakoja doc. dr. D. Paliulis, jie naikina ekosistemas. Jie gali sukelti daug neigiamų aplinkai efektų, tačiau didžiausia žala padaroma, kai šie krituliai iškrinta ežerų zonose arba drėgnuose žemės plotuose.
„Daugeliui vandens organizmų parūgštėjimas yra pragaištingas. Labiau prie tokių sąlygų prisitaikę gyventi gyvūnai taip pat dažniausiai nelieka nepaliesti. Išnykus žuvims, dėl maisto stygiaus išnyksta ir jomis mintantys paukščiai – nors jiems rūgštus ežero vanduo tiesiogiai nekenkia. Rūgštimi užterštas vanduo paprastai būna skaidresnis, nes žūsta fitoplanktonas“, – tikina mokslininkas, pridurdamas, kad norint sumažinti atvirų vandenų telkinių rūgštingumą, galima juos pakalkinti.
Pašnekovas tęsia, kad yra žinoma atvejų, kai iškritę itin rūgštūs lietūs sunaikino ištisus miškų plotus: „Labiau rūgščiam lietui jautrūs spygliuočių miškai. Pažeisti jų spygliai pagelsta ir nukrenta. Eglėms ypač pavojingas rūgštus lietus, nes eglės spyglius keičia tik kas 2-3 m“.
Mokslininkas priduria, kas rūgštusis lietus negali tiesiogiai pakenkti žmogaus sveikatai, nors kai kurie mokslininkai tikina, kad toks lietus gali pažeisti plaučius ir kvėpavimo sistemą, tačiau konkrečiais tyrimais žala nėra įrodyta.
Tiesa, pasaulis įvairiais būdais stengiasi sumažinti sieros dioksido, anglies dioksido koncentracijas atmosferoje, taikydamas ribojimus dyzeliniu kuru varomoms transporto priemonėms, kietąjį kurą keisdamas į atsinaujinančius energijos šaltinius.
